Kurti autoportretą drąsu, nes autoportretas – menininko pareiškimas būti atviram. Atvirumas yra lygus pažeidžiamumui. Galimybė būti į autoportretą žvelgiančio žiūrovo perskaitytam nuo pradžios iki galo kūrėjui kelia nerimą, net jei ji tik teorinė. Galbūt todėl šis žanras, nors atsiranda daugelio menininkų kūryboje, nuosekliai nevystomas. Jo vaidmuo – epizodiškas. Paslapties atskleidimas jaudina tiek patį kūrėją, tiek į jo darbą žiūrintį žiūrovą. Todėl, siekdamas pasilikti bent dalį tos paslapties sau, menininkas sąmoningai pasirenka, koks bus jo autoportretas.