Jeigu demokratinėje Europos valstybėje į valdančiąją koaliciją žengia politikas, kurį Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką dėl antisemitinių pareiškimų, verta suklusti. Ar tikrai nieko neišmokome iš XX a. tragedijų?

Teisūs, bet beteisiai. Taip šiandien jaučiasi ne tik Baltarusijos ar Venesuelos opozicijos šalininkai, iš kurių diktatoriai pavogė teisę demokratiniu būdu pakeisti valdžią, bet ir kartvelai. Nepaisant indikatorių, bylojančių apie pralaimėjimą savaitgalį vykusiuose parlamento rinkimuose, prorusiška „Sakartvelo svajonė“ gviešiasi ketvirtos kadencijos, grasindama ne tik panardinti šalį į chaosą, bet ir radikaliai pakeisti jos ateitį.

Minint pirmąsias Spalio 7-osios išpuolio metines vienas „Hamas“ lyderių Khaledas Meshaalas su teroristams būdingu realybę neigiančiu patosu pareiškė, kad jo organizacija pasiekė strateginę pergalę. Jis neskaičiavo, kiek Izraelio gyventojų buvo nužudyta per skerdynes, skambiai pavadintas operacija „Al Aksos potvynis“.

Tretieji per mėnesį vietos rinkimai Vokietijoje baigėsi dar viena radikalų pergale. Nors Brandenburgo žemėje kraštutiniųjų dešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) nepavyko surinkti daugiausiai balsų, nuo trečią dešimtmetį čia valdančių socialdemokratų ji atsiliko keliais procentiniais punktais. Už kitą kraštutinę, tik jau iš kairės, partiją – Sahros Wagenknecht BSW – balsavo kas septintas rinkėjas.