- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visuomenei nusivylus bankų teikiamomis paskolomis ir nesugebant jų grąžinti, kaip grybai po lietaus ėmė dygti įmonės, siūlančios greituosius vartojimo kreditus.
Dar visai neseniai svarstėme fizinių asmenų bankroto įstatymo įteisinimą, o štai jau dabar džiūgaujame galėdami per 5 minutes ir be jokio turto įkeitimo papildyti savo ištuštėjusią kišenę.
Tačiau ar nenutiks taip, kad bėgę nuo vilko papulsime ant meškos? Ne – vienareikšmiškai nukerta visos greitųjų vartojimo kreditų asociacijos narės. Ir iš karto skuba paaiškinti, kad greitieji vartojimo kreditai nėra kasdienio naudojimo produktas (savaime suprantama – dėl kainos), tai ir naudotis šia paslauga reikia tik tuomet, kada tikrai yra iškilęs rimtas reikalas.
Dažniausiai žmonės, imantys greituosius vartojimo kreditus, juos ima esant būtinybei: tai automobilis sugedo ir reikia remontui, tai atlyginimas dar toli, o susimokėti mokesčius ir nusipirkti maisto reikia jau dabar, tai dar kokia kasdienė buitinė problema iškilo, kurią spręsti reikia čia ir dabar. Į banką dėl to neisi, o greitą vartojimo kreditą pasiimti galima iš namų, patogiai įsitaisius prie kompiuterio.
Tačiau pasitaiko ir kuriozinių situacijų, kai vartotojai patys neįvertina savo galimybių skolintis. Patikimi šaltiniai teigia, kad skolinasi ne tik tie, kuriems būtinai reikia, bet skolinasi ir tie, kuriems tai tampa tiesiog pramoga ar mažai įpareigojančiu žaidimu. Štai vienas solidus, valstybinėje įmonėje dirbantis vyras, kurio atlyginimas per mėnesį siekia ne vieną tūkstantį litų jau yra pasiėmęs ne keletą, o net kelias dešimtis greitųjų vartojimo kreditų.
Nepaisant to, kad jis tvarkingai atsiskaito už visus įsipareigojimus, kredito ėmimas atrodo jau spėjo tapti liguistu pomėgiu. Pasiklausius tokių ir panašių istorijų natūraliai kyla klausimas, tad kas iš tikrųjų yra tie, kurie ima greituosius vartojimo kreditus?
Besiskolinantieji su aukštuoju
Greitieji vartojimo kreditai iš esmės skiriasi nuo bankų teikiamų paskolų. Norėdami papildyti ištuštėjusią savo kišenę žmonės jau neturi prisiimti įsipareigojimų keletui metų su nuolat kintančiomis palūkanomis. Atvirkščiai, jie patys įgauna teisę pasirinkti skolos laikotarpį ir kredito kainą.
Tokį kreditą žmonės gali pasiimti neidami niekur iš namų ar darbo, per keletą minučių, naudodamiesi tik kompiuteriu ir internetinės bankininkystės paslauga. „Greitasis kreditas – tai daug paprastesnis ir malonesnis būdas skolintis pinigus.
Čia besiskolinančiajam nereikės pateikti ataskaitos, kam tie pinigai bus panaudoti ar laukti varginančioje eilėje prie langelio. Tuo labiau, imančiam greitą vartojimo kreditą neteks gėdintis prašant pinigų iš draugų“, - teigia Stardas Vyšniauskas, greituosius vartojimo kreditus teikiančios bendrovės „Creditor.lt“ vadovas.
Neseniai savo veiklą pradėjusi vystyti bendrovė jau pastebėjo tendenciją, kad visuomenė palankiai vertina galimybę skolintis internetu ar trumpąja žinute. Atlikusi viešą apklausą Creditor.lt pateikė išvadas, kad net daugiau nei 80% respondentų šiai dienai mieliau rinktųsi skolinimąsi internetu ar trumpąja žinute negu stovėjimą eilėje prie langelio. Dar įdomiau tai, kad didžioji dalis besiskolinančiųjų yra didmiesčių gyventojai ir turintys aukštąjį išsilavinimą. Gauti rezultatai atspindi besikeičiančius visuomenės įpročius ir vis labiau įsigalėjančias rinkos naujoves. Galbūt tai yra ir pirmosios, naujai besiformuojančios, sąmoningos vartotojų kartos užuomazgos.
Nenumatytas pinigų poreikis
Tokį vartotojų poreikių ir įpročių pokytį taikliai apibūdino Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos direktorė Kristina Nemaniūtė: „Siekdami aiškiau suformuluoti greitųjų vartojimo kreditų paskirtį, dažnai juos palyginame su taksi paslaugomis, kuriomis dažniausiai naudojamasi ne kiekvieną dieną, nenumatytais atvejais, kai reikia skubiai ir patogiai pasiekti reikiamą tikslą, o už paslaugas sumokama brangiau nei naudojantis viešuoju transportu ar nuosavu automobiliu“.
Ir išties ilguoju laikotarpiu greitasis kreditas mums atsieitų brangiau negu įprasta paskola, tačiau ar dar daug atsiras tokių, kurie norės įsipareigoti keletui metų? Juolab kad, kaip teigia „Creditor.lt“ atstovai, „kiekvienas asmuo, teikiantis paraišką momentiniam kreditui gauti, yra kruopščiai tikrinamas įvertinant jo mokumo galimybes“.
Tad gal ir nėra tokia baisi nuodėmė pasiskolinti kelis šimtus litų iki kito atlyginimo. Juk greitųjų kreditų paskirtis ir yra tenkinti nenumatytą, trumpalaikį pinigų poreikį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspėja: magistralėje ties Kruna – eismo ribojimai3
Automagistralėje Vilnius–Kaunas ruošiantis rekonstruoti tiltą per Kruną, šioje kelio vietoje nuo penktadienio ribojamas greitis, pradedama ruoštis laikino tilto statybai, praneša bendrovė „Via Lietuva“. ...
-
LEA: siekiant spartesnės plėtros, siūloma saulės elektrines įrengti ant daugiabučių namų stogų5
Lietuvoje kasmet vis daugiau elektros pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, o tai leidžia mažinti elektros importą bei didina šalies energetinį saugumą ir nepriklausomybę, praneša Lietuvos energetikos agen...
-
T. Povilauskas: šalyje plečiantis naudotų elektromobilių rinkai, krenta ir kaina3
Pastaruosius penkerius metus šalyje augant elektromobilių įperkamumui, tam didelę reikšmę turi antrinės naudotų netaršių transporto priemonių rinkos plėtra, sako SEB banko Lizingo departamento vadovas Simonas Norbutas. ...
-
Aplinkos ministerija siūlo nustatyti metines kormoranų sumedžiojimo kvotas3
Aplinkos ministerija siūlo nustatyti kormoranų sumedžiojimo kvotas, kurios būtų apskaičiuojamos įvertinus per septynerius metus sumedžiotų kormoranų metinį vidurkį kiekviename žuvininkystės ūkyje. ...
-
Istorinė diena: judriausioje šalies magistralėje oficialiai atidarytas naujas tiltas per Nerį3
Po beveik dvejus metus intensyviai vykusių A. Meškinio (Kleboniškio) tilto tvarkymo darbų, atidarytas vienas iš dviejų naujai pastatytų tiltų per Nerį Kaune. Antrojo vidurinio tilto statybos darbus planuojama užbaigti iki ši...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo 3,7 proc., restoranų apyvarta smuko 7,3 proc.2
Mažmeninės prekybos apyvarta per 8 šių metų mėnesius – sausį–rugpjūtį, palyginti su tuo pat laiku pernai – augo 3,7 proc. ir siekė 12,7 mlrd. eurų (PVM). ...
-
EIMIN: pirmąjį metų ketvirtį kelionių eksportas išaugo 35 proc.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) fiksuoja vis gerėjančius turizmo sektoriaus rezultatus – pirmąjį metų ketvirtį augo ne tik turistų skaičius, bet 35 proc. ūgtelėjo ir kelionių eksportas. ...
-
Pasauliniame inovacijų indekse Lietuva smuktelėjo iš 34-os į 35-tą vietą
Pasauliniame inovacijų indekse šiemet Lietuva smuktelėjo iš 34-tos į 35-tą vieta, penktadienį pranešė Inovacijų agentūra. ...
-
Viešųjų pastatų renovacijai – 30 mln. eurų iš ES Modernizavimo fondo
Viešųjų pastatų renovacijai iš Europos Sąjungos (ES) Modernizavimo fondo numatyta 30 mln. eurų, penktadienį pranešė Energetikos ministerija. ...
-
VTEK nutarus netirti kelionės į Dubajų, M. Navickienė sako, kad tam pagrindo ir nebuvo6
Etikos sargams dėl informacijos stygiau nusprendus nepradėti tyrimo dėl buvusios ministrės kelionės į Dubajų, pati Monika Navickienė sako, jog tam pagrindo niekada ir nebuvo. ...