"Geriau motyvuotų grynaisiais", – per sunkmetį vakarėliai darbuotojų nedžiugino. Tačiau sumažinti atlyginimai, išnykusios premijos nenumušė noro organizuoti bendras kolektyvo šventes. Ir dabar darbo vakarėliams pinigai netaškomi, tačiau vis mažiau abejojančių, kad tai vienas iš kolektyvo lipdymo būdų.

"All Events Service" vadovė Kristina Mackevičienė portalui 1diena.lt pasakojo, kad ekonominė situacija taisosi. Renginių organizatoriai sulaukia vis daugiau įmonių užsakymų. Tiesa, susidaro įspūdis, jog dabar darbdaviai renginius darbuotojams sugalvoja spontaniškai. Anot K.Mackevičienės, anksčiau įmonės dar žiemą užsisakydavo vasaros renginius, o dabar šventę planuoja vos likus mėnesiui ar dviem.

Derasi dėl smulkmenų

Renginių organizatorės patirtis rodo, kad šįmet vadovai, pamatę, jog įmonė uždirbo daugiau, nei buvo planuota, nusprendžia tas lėšas paskirti darbuotojų motyvacijai kelti ir surengia jiems šventę ar iškylą į gamtą.

"Įmonių, kurios per sunkmetį buvo priverstos atsisakyti tradicinių švenčių, vadovai, matyt, pajuto iš darbuotojų pusės tokių vakarėlių trūkumą ir stengiasi iš paskutiniųjų suorganizuoti bent vieną šventę per metus", – svarstė K.Mackevičienė.

Renginius organizuojančios VšĮ "Meno artelė" vadovas Mindaugas Žilinskas portalui 1diena.lt  prisipažino, kad 2009–2010 m. per sunkmetį suorganizavo tik vieną renginį įmonės darbuotojams, o jau šiemet džiaugiasi net trimis užsakymais. Pasak jo, dažniausiai tenka organizuoti šventes 50–60 žmonių. M.Žilinskas pabrėžė, kad darbdaviai iki šiol užsako tradicinius teminius vakarėlius ir pageidauja, kad žmonės būtų skaniai pamaitinti ir aktyviai bei linksmai praleistų laiką.

"Vakaro metu organizuojame darbuotojų pasibuvimus su šokiais, dainomis ir įvairiais žaidimais. To prašo užsakovai. Svarbiausia, kad darbuotojai susirinktų ne išgerti, o smagiai praleistų laiką", – sakė jis.

Skaičiuoja centus

"Jaučiame, kad darbuotojai išsiilgę bendrų vakarėlių, net užsakydami šventės programą nereiškia jokių kaprizų, kaip anksčiau. Aišku, nori, kad šventės scenarijus nesikartotų, ir derasi dėl kiekvienos smulkmenos.

Pavyzdžiui, būdavo, paskiria 50 tūkst. litų biudžetą ir nesirūpina per daug, kam bus išleisti pinigai. Svarbiausia buvo gerai praleisti laiką. O dabar viską labai skaičiuoja ir žiūri, kur gali gauti kokybiškesnę paslaugą, atsisako kai kurių atrakcijų, pavyzdžiui, prizų", – pasakojo K.Mackevičienė.

M.Žilinskas taip pat tvirtino, kad užsakydami vakarėlį darbdaviai bando kiek įmanydami sumažinti jo sąnaudas. Esą organizuojant kuklų (su vedėju ir didžėjumi) renginį galima įsitekti į maždaug 2 tūkst. litų biudžetą. Tuomet, kai norima ir muzikos grupės, kaina gerokai išauga.

Anot K.Mackevičienės, šventę šimtui žmonių galima surengti ir už 30 tūkst. litų, ir už 100 tūkst. litų. Kainą lemia užsakovo pageidavimai. Jeigu darbdaviai užsako prabangią nakvynę, pavyzdžiui, kiekvienam svečiui atskirą kambarį, pakviečia koncertuoti garsius atlikėjus, o maistą pasirenka iš aukščiausios klasės restoranų, renginio kaina lengvai gali perkopti ir 150 tūkst. litų.

Pasak jos, ypač stengiasi tarptautinių įmonių padaliniai Lietuvoje, nes siekia partneriams iš užsienio pasirodyti kuo įspūdingiau.

Švenčia ne po vienu skėčiu

Restoranų tinklas "Fortas" neturi tradicijos į vieną vietą sukviesti po Lietuvą išsibarsčiusių įmonės filialų darbuotojų. "Forto" atstovas spaudai Kęstutis Markevičius portalui 1diena.lt  teigė, kad paprastai darbuotojų šventės organizuojamos atskirai kiekviename padalinyje.

"Nutarėme, kad efektyviau švęsti mažose žmonių grupėse, nes taip žmonės labiau pagerbiami. Be to, labai skirtingos interesų grupės – padavėjai, virėjai ir administracija. Mums svarbu, kad kolektyvas savo padalinyje veiktų kaip komanda", – teigė jis.

Pasak K.Markevičiaus, per krizę "Fortas" švenčių darbuotojams rengė mažiau, o šiemet numatyti mažiausiai trys renginiai.

Jo teigimu, žiemą paprastai organizuojami teminiai vakarėliai, o vasarą žygiai baidarėmis ar iškyla gamtoje.

Vakarėliui pinigų suranda

Bendrovės "Puntukas" generalinis direktorius Vytautas Zimnickas portalui 1diena.lt tvirtino, kad įmonė darbuotojų šventėms randa pinigų, net kai tenka pasispausti kitose srityse. Esą per sunkmetį švenčių tradicijos nebuvo atsisakyta. "Puntuko" darbuotojai švenčia dukart per metus: vasaros pradžioje ir rudenį.

"Per vasaros atidarymo šventę vykstame į Šventąją,  ten su kolektyvu smagiai bendraujame ir pramogaujame. Norintys gali pasilikti savaitgaliui pailsėti prie jūros. Paprastai susirenka iki 30 žmonių. Žinoma, būtų galima ir daugiau sukviesti, bet riboja apgyvendinimo galimybės", – pasakojo jis.

V.Zimnickas neabejoja, kad kolektyvo puoselėjamos tradicijos per sunkmetį padėjo lengviau įveikti finansinius sunkumus ir susitelkti dirbti. Kalbėdamas apie kolektyvo šventes, P.Zimnickas pabrėžė, kad jos svarbios ne tik sunkmečiu.

"Vadovybė per vakarėlius turi puikią galimybę pabendrauti neformalioje aplinkoje su darbuotojais, tiesiogiai pajusti jų nuotaikas, išgirsti pasiūlymų ar išklausyti problemas", – pasakojo "Puntuko" generalinis direktorius.

Jis svarsto, kad darbuotojai ne visuomet per gamybinius pasitarimus išdrįsta pasakyti, kaip iš tiesų vertina vieną ar kitą situaciją, o bendraujant neformaliai gali atviriau pasikalbėti.