Europos centrinio banko (ECB) vadovas gina institucijos sprendimą padėti stabilizuoti Italijos ir Ispanijos obligacijas.

Tačiau jis leido suprasti, kad ECB nelaiko savęs ilgalaikiu pagrindiniu eurozonos gaisrų gesintoju, praneša naujienų agentūra AP.

„Tai blogiausia krizė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir tai galėjo būti blogiausia krizė nuo Pirmojo pasReklamaaulinio karo laikų, jei šalių vadovai nebūtų priėmę svarbių sprendimų“, – interviu prancūzų radijo stočiai „Europe 1“ teigė ECB prezidentas Jeanas Claude`as Trichet.

J. C. Trichet tiesiogiai nepatvirtino, kad ECB supirkinėja Italijos ir Ispanijos obligacijas, tik pasakė, kad jo bankas yra „antrinėje eurozonos obligacijų rinkoje“ ir kad paskelbs pirmadienį investuotų lėšų kiekį, kaip kad daro kiekvieną savaitę.
Tačiau iš biržų antradienį vėl buvo aiškiai matyti, kad ECB supirkinėjo trečios ir ketvirtos pagal dydį eurozonos ekonomikų skolas.

Ispanijos 10 metų obligacijų palūkanų norma nukrito žemiau 5 proc., o dar prieš savaitę artėjo prie 6,5 proc. Italijos obligacijų pelningumas buvo 5,1 proc., taip pat daugiau kaip 1 proc. punktu žemiau nei pirmadienio rytą, prieš ECB intervenciją.
ECB vadovas taip pat leido suprasti, kad pagrindinę atsakomybę dėl kovos su skolų krize eurozonoje vis dar prisiima šalių vyriausybės, o ne centrinis bankas.

„Neatskleisiu, kiek ilgai ECB supirkinės obligacijas antrinėje rinkoje. Mes tikimės, kad vyriausybės darys tai, ką, mūsų manymu, joms reikia daryti“, – kalbėjo J. C. Trichet.
Anot jo, eurozonos šalys turi įgyvendinti neseniai priimtus sprendimus, leidžiančius jų finansinės pagalbos fondams „kaip įmanoma greičiau“ atviroje rinkoje supirkti vyriausybės obligacijas.

Italija ir Ispanija turi vykdyti pažadus sumažinti biudžetus, kaip reikalavo centrinis bankas, pridūrė J. C. Trichet.

Nepaisant ECB nenoro imtis pagrindinio vaidmens kovojant su skolų krize, analitikai įspėja, kad bankui gali būti nelengva sustabdyti obligacijų pirkimo programą, kai eurozonos finansinės pagalbos fondas įgaus naujų galių.

Jie įspėjo, kad 440 mlrd. eurų Europos finansinio stabilumo fondas neturi pakankamai pinigų efektyviai intervencijai į antrines rinkas, kad padėtų tokioms didelėms šalims kaip Italija ar Ispanija, o šalių, kurios turi pritarti intervencijai, susiskaldymas gali vilkinti būtinus veiksmus.