- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antarktidoje pirmą kartą užfiksuota karščio banga, teigia mokslininkai, baimindamiesi dėl ilgalaikės žalos, kurią toks reiškinys gali padaryti gyvūnams, augalams ir visai žemyno ekosistemai.
Australijos Antarkties programos mokslininkai 2019–2020 m. vasarą (Šiaurės pusrutulyje – žiemą) užfiksavo pirmąją karščio bangą Casey tyrimų stotyje Rytų Antarktidoje. Tuo tarpu Antarktidos pusiasalyje taip pat buvo fiksuojama rekordiškai aukšta temperatūra.
Sausio 23–26 dienomis Casey tyrimo stotyje buvo užfiksuotos aukščiausios visų laikų maksimalios ir minimalios paros temperatūros. Mokslininkų teigimu, karščio bangą galima skelbti, kuomet tris dienas iš eilės fiksuojamos itin aukštos tiek maksimalios, tiek minimalios paros temperatūros.
Minimalios paros temperatūros tomis dienomis viršijo nulį, o maksimalios – net 7,5 laipsnio Celsijaus.
Sausio 24 Casey tyrimų stotyje užfiksuota aukščiausia visų laikų temperatūra – 9,2 laipsnio Celsijaus. Kitą rytą užfiksuotas rekordinis paros minimumas – 2,5 laipsnio Celsijaus.
Antarktidos pusiasalyje vasarį taip pat buvo rekordiškai karšta, o vidutinė paros temperatūra ilgalaikį vidurkį viršijo daugiau nei 2 laipsniais.
Mokslininkų iš Vulongongo ir Tasmanijos universitetų bei Australijos Antarkties programos išvados skelbiamos straipsnyje „Global Change Biology“ žurnale.
Pasak tyrėjų, remiantis ankstesniais neįprastai karštų vasarų Antarktidoje duomenimis, „galima tikėtis įvairiausio biologinio poveikio ateinančiais metais, rodančio, kaip klimato kaita veikia net ir pačias atokiausias planetos teritorijas“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šunų parodoje – visų veislių gražuoliai3
Šį savaitgalį Akademijos miestelyje, Kauno rajone vyksta visų veislių šunų paroda. ...
-
Mokslininkai įspėja, kad dar ne pabaiga: gamtos kataklizmų tik daugės6
Šie metai, 2024-ieji, gali tapti rekordiniai – karščiausi per visą stebėjimų istoriją. Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba įspėja: tikėtina, tai dar ne pabaiga. Daugės ir gamtos kataklizmų. ...
-
Jūrinis erelis – vienas įspūdingiausių plėšriųjų paukščių
Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) yra vienas didžiausių Eurazijos vidutinių ir šiaurinių platumų dieninių plėšriųjų paukščių. Kūno ilgis – 69–92 cm, patinų kūno masė – apie 4 100 g, patelių – 5 ...
-
Į Klaipėdos gatves atklydo briedis3
Rudeninis gamtos šauksmas vėl atvijo miškų galiūną briedį į Klaipėdą. Antradienį ryte suaugęs gyvūnas blaškosi ties judriomis Minijos ir Nemuno gatvėmis. ...
-
Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams – nauji „žaislai“
Dažniausiai išgirdus žodį žaislai, pagalvojame apie vaikus. Visgi tam tikros užimtumo priemonės yra reikalingos ir gyvūnams. Spalio pabaigoje į Lietuvos zoologijos sodą iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Australijos atkeliavo specialiai...
-
Biologinės įvairovės išsaugojimui Lietuva iki 2030-ųjų ketina skirti 90 mln. eurų6
Saugomų teritorijų Lietuvoje plėtimui, augalijos ir gyvūnijos būklės gerinimui Lietuva iki 2030 metų planuoja skirti 90 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. ...
-
Neįtikėtinas rekordas: sugauta beveik pusę tonos svėrusi žuvis3
Norvegijoje pasiektas neįtikėtinas rekordas – jūroje su meškere ištraukta beveik pusę tonos svėrusi žuvis. ...
-
Potvyniai Čekijoje ir Lenkijoje – signalas Lietuvai: prakalbo apie grėsmių žemėlapius26
Keičiantis klimatui meteorologai prognozuoja, kad potvyniai Lietuvoje dažnės. Kur potvynių rizika didžiausia ir kaip apsaugoti save ir turtą? ...
-
Pasislėpęs lankytojos drabužiuose iš zoologijos sodo paspruko šikšnosparnis3
Vokietijos pietvakariuose įsikūrusio Karlsrūhės zoologijos sodo šikšnosparnių oloje apsilankiusi moteris kartu su savimi namo pati to nežinodama parsinešė ir šikšnosparnį. ...
-
Metas prisirinkti vitaminų iš lauko: kaip tinkamai panaudoti augalus?2
Gamtos vaistinėlė šiemet kaip niekad gausi. Žolininkai šiemet džiaugiasi užderėjusiu derliumi, kuriam nepakenkė permainingi orai. Pats metas prisirinkti vitaminų iš lauko. ...