- Miglė Giri, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pietų vandenyno plotas, kurį dengia ledas, dabar yra rekordiškai mažas, todėl Antarktidos ledo sluoksnį paremiančius šelfinius ledynus veikia bangos ir aukštesnė temperatūra, pranešė mokslininkai.
JAV nacionalinio sniego ir ledo informacijos centras (NSIDC) ketvirtadienį pranešė, kad šią savaitę Pietų vandenyno ledo plotas sumažėjo iki 1,91 mln. kvadratinių kilometrų, o tai yra mažiausias ledo plotas nuo 1979-ųjų, kai buvo pradėti rinkti tokie duomenys.
Ankstesnis žemiausias rodiklis buvo užfiksuotas praėjusiais metais.
„Tikėtina, kad iki tirpimo sezono pabaigos liko dar pora savaičių, todėl manoma, kad jis dar labiau sumažės, kol pasieks metinį minimumą“, – teigiama NSIDC pranešime.
Tirpstantis jūros ledas neturi pastebimo poveikio jūros lygiui, nes ledas jau yra vandenyje.
Tačiau jūros ledas supa didžiulius Antarktidos šelfinius ledynus – nuo žemyno šliaužiančių ledynų tęsinius, keliančius katastrofiško jūros lygio kilimo per ateinančius šimtmečius pavojų, jei kylant pasaulinei temperatūrai jie ir toliau tirps.
NSIDC nurodo, kad „didžiojoje Antarktidos pakrančių dalyje“ vanduo dabar yra be ledo, todėl „šelfiniai ledynai, besiribojantys su ledo skydu, yra veikiami bangų ir šiltesnių sąlygų“.
Antarkties ciklas kasmet smarkiai kinta, bet per pastaruosius keturis dešimtmečius šis regionas nepatyrė tokio spartaus ledynų tirpimo, nuo kurio dėl visuotinio atšilimo kenčia Grenlandija ir Arktis.
Vis dėlto nuo 2016 metų stebimas didelis tirpimas verčia nerimauti dėl galbūt įsivyraujančios reikšmingos mažėjimo tendencijos.
Jūros ledo tirpimas kelia problemų, nes dar labiau skatina visuotinį atšilimą.
Kai vietoje balto jūros ledo, kuris iki 90 proc. Saulės energijos atspindi atgal į kosmosą, atsiranda tamsus neužšalęs jūros vanduo, jis sugeria panašią dalį Saulės šilumos.
Pernai vasario mėnesį Pietų vandenyne plūduriuojančio ledo plotas pirmą kartą pasidarė mažesnis nei du milijonai kvadratinių kilometrų.
Praėjusią savaitę Europos Sąjungos klimato kaitos tarnyba „Copernicus“ (C3S) pranešė, kad sausio mėnesį ledo plotas jau buvo rekordiškai mažas.
Visame pasaulyje praėję metai buvo penkti ar šešti šilčiausi per visą istoriją, nepaisant vėsinančio natūralaus meteorologinio reiškinio „La Nina“ poveikio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į šešis Kretingos rajono tvenkinius paleista pusantro tūkstančio žuvų
Šeši Kretingos rajono tvenkiniai pagausinti žuvų ištekliais. Iš viso į juos paleistos keturios žuvų rūšys, kurių bendras skaičius siekia kiek daugiau nei pusantro tūkstančio. ...
-
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos ataskaitoje – nerimą keliančios išvados
Nauja Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos (IUCN) ataskaita atskleidė dramatišką migruojančių sėjikinių paukščių populiacijų mažėjimą visame pasaulyje. ...
-
Lesyklėlių sezonas prasideda: ką verta žinoti?
Atvėsus orams, nemaža dalis gyventojų atidaro lesyklėlių sezoną. Kuo pavaišinti į jas atskrendančius paukštelius ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Šunų parodoje – visų veislių gražuoliai6
Šį savaitgalį Akademijos miestelyje, Kauno rajone vyksta visų veislių šunų paroda. ...
-
Mokslininkai įspėja, kad dar ne pabaiga: gamtos kataklizmų tik daugės6
Šie metai, 2024-ieji, gali tapti rekordiniai – karščiausi per visą stebėjimų istoriją. Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba įspėja: tikėtina, tai dar ne pabaiga. Daugės ir gamtos kataklizmų. ...
-
Jūrinis erelis – vienas įspūdingiausių plėšriųjų paukščių
Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) yra vienas didžiausių Eurazijos vidutinių ir šiaurinių platumų dieninių plėšriųjų paukščių. Kūno ilgis – 69–92 cm, patinų kūno masė – apie 4 100 g, patelių – 5 ...
-
Į Klaipėdos gatves atklydo briedis3
Rudeninis gamtos šauksmas vėl atvijo miškų galiūną briedį į Klaipėdą. Antradienį ryte suaugęs gyvūnas blaškosi ties judriomis Minijos ir Nemuno gatvėmis. ...
-
Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams – nauji „žaislai“
Dažniausiai išgirdus žodį žaislai, pagalvojame apie vaikus. Visgi tam tikros užimtumo priemonės yra reikalingos ir gyvūnams. Spalio pabaigoje į Lietuvos zoologijos sodą iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Australijos atkeliavo specialiai...
-
Biologinės įvairovės išsaugojimui Lietuva iki 2030-ųjų ketina skirti 90 mln. eurų6
Saugomų teritorijų Lietuvoje plėtimui, augalijos ir gyvūnijos būklės gerinimui Lietuva iki 2030 metų planuoja skirti 90 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. ...
-
Neįtikėtinas rekordas: sugauta beveik pusę tonos svėrusi žuvis3
Norvegijoje pasiektas neįtikėtinas rekordas – jūroje su meškere ištraukta beveik pusę tonos svėrusi žuvis. ...