- Valentina Gudienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prasidėjus lapų kritimo, sodo ir daržo gėrybių nuėmimo metui, aplinkosaugininkai primena, kad žaliąsias atliekas reikia tvarkyti tinkamai, ir geriausia jas kompostuoti arba išgabenti į žaliųjų atliekų aikšteles, o deginti galima tik laikantis aplinkosaugos reikalavimų.
Aplinkos ministerija ragina gyventojus rinktis kompostavimą, jei tik yra tokia galimybė. Tai vienas efektyviausių atliekų tvarkymo būdų. Jis leidžia ne tik saugiai tvarkyti biologiškai skaidžias atliekas, bet ir sugrąžinti vertingas maistines medžiagas į dirvą, pagerinti dirvožemio struktūrą.
Į kompostavimo dėžes galima ir reikia dėti visas individualioje namų valdoje susidarančias negyvūninės kilmės maistines atliekas ir didžiąją dalį žaliųjų atliekų. Tarp jų ir vaisių, daržovių likučius, piktžoles, žolę, nužydėjusias gėles, smulkias šakas, nukritusius lapus. Nerekomenduojama kompostuoti ąžuolo ir graikinio riešutmedžio lapų, nes jie labai lėtai yra.
Kompostuoti galima ir kitas biologiškai skaidžias namuose susidarančias atliekas – kiaušinių lukštus, arbatos pakelius, kavos, arbatos tirščius, popierių, kartoną, medieną, pjuvenas, natūralius audinius. Tačiau kompostas bus kokybiškas, tik jei šios atliekos bus be priemaišų: plastmasės gabaliukų, stiklo šukių ir kt., pažymi Aplinkos ministerija.
Jose taip pat neturi būti pavojingųjų medžiagų, pavyzdžiui, radioaktyvių, toksinių, dervų, tepalų. Į kompostavimo dėžes negalima dėti mėsos, žuvies, riebalų, kaulų, skerdienos atliekų, pieno produktų, šunų bei kačių ekskrementų, sauskelnių, laikraščių, žurnalų, kritusių gyvūnų.
Pagamintą kompostą buityje, namų ūkio virtuvėse, galima naudoti tik savo reikmėms, pavyzdžiui, mėgėjų daržininkystėje, gėlininkystėje ar kambariniams augalams auginti.
Jeigu nėra galimybės kompostuoti patiems, žaliąsias atliekas galima atiduoti kaimynams, turintiems kompostavimo dėžes, arba pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles. Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių Lietuvoje yra 53.
Pagal Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis taisykles nukritusius lapus, sausą žolę, nendres, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tada, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kai kompostuojant gali išplisti augalų kenkėjai) ar kitaip panaudoti.
Deginti jas galima ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir tik surinktas į krūvas. Be to, deginimas turi būti nuolat stebimas, o baigus smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu ar smėliu.
Draudžiama surinktus augalus, jų dalis ar krūvas deginti miestuose ir miesteliuose, išskyrus laužų kūrenimui nustatytose vietose. Taip pat deginti jas miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, kai yra IV–V klasės miškų gaisringumas. Be to, jų negalima deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų.
Kartu su augalais ar jų dalimis draudžiama deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.).
Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad nukritusių medžių lapų, sausos žolės, nendrių, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...
-
Vyriausybė nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį1
Vyriausybė trečiadienį nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį. ...
-
Į šešis Kretingos rajono tvenkinius paleista pusantro tūkstančio žuvų1
Šeši Kretingos rajono tvenkiniai pagausinti žuvų ištekliais. Iš viso į juos paleistos keturios žuvų rūšys, kurių bendras skaičius siekia kiek daugiau nei pusantro tūkstančio. ...
-
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos ataskaitoje – nerimą keliančios išvados
Nauja Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos (IUCN) ataskaita atskleidė dramatišką migruojančių sėjikinių paukščių populiacijų mažėjimą visame pasaulyje. ...
-
Lesyklėlių sezonas prasideda: ką verta žinoti?
Atvėsus orams, nemaža dalis gyventojų atidaro lesyklėlių sezoną. Kuo pavaišinti į jas atskrendančius paukštelius ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Šunų parodoje – visų veislių gražuoliai7
Šį savaitgalį Akademijos miestelyje, Kauno rajone vyksta visų veislių šunų paroda. ...
-
Mokslininkai įspėja, kad dar ne pabaiga: gamtos kataklizmų tik daugės6
Šie metai, 2024-ieji, gali tapti rekordiniai – karščiausi per visą stebėjimų istoriją. Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba įspėja: tikėtina, tai dar ne pabaiga. Daugės ir gamtos kataklizmų. ...
-
Jūrinis erelis – vienas įspūdingiausių plėšriųjų paukščių
Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) yra vienas didžiausių Eurazijos vidutinių ir šiaurinių platumų dieninių plėšriųjų paukščių. Kūno ilgis – 69–92 cm, patinų kūno masė – apie 4 100 g, patelių – 5 ...
-
Į Klaipėdos gatves atklydo briedis3
Rudeninis gamtos šauksmas vėl atvijo miškų galiūną briedį į Klaipėdą. Antradienį ryte suaugęs gyvūnas blaškosi ties judriomis Minijos ir Nemuno gatvėmis. ...
-
Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams – nauji „žaislai“
Dažniausiai išgirdus žodį žaislai, pagalvojame apie vaikus. Visgi tam tikros užimtumo priemonės yra reikalingos ir gyvūnams. Spalio pabaigoje į Lietuvos zoologijos sodą iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Australijos atkeliavo specialiai...