- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pievose ir patvoriuose pradėjusias žydėti ryškiai geltonas rykštenes aplinkosaugininkai ragina skinti kad ir glėbiais – taip sumažinsime šio invazinio augalo paplitimą. Tačiau įspėja nuvytusių žiedynų nemesti kur pakliuvo, tik į kompostavimo įrenginius ar žaliųjų atliekų aikšteles, kad nepaplistų sėklos.
Į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą šiuo metu įtrauktos trys rykštenių rūšys: kanadinė rykštenė, aukštoji rykštenė ir didžioji (vėlyvoji) rykštenė. Jos pradeda žydėti apie vasaros vidurį, o baigia rudenį. Visos jos kilusios iš Šiaurės Amerikos ir kaip svetimžemiai augalai plačiai paplitusios Europoje, jų daugėja Azijoje ir kituose žemynuose.
Tiksliai nežinoma, kada rykštenės kaip dekoratyviniai augalai pradėtos auginti Lietuvoje. Pavyzdžiui, aukštoji rykštenė, oficialiais duomenimis, pas mus atkeliavo 1983 m. Europoje šie augalai želdynuose paplito XIX a. Nuo tada rykštenės pasisėjo pievose, dirvonuose, pamiškėse, pakelėse, vandens telkinių pakrantėse, kitose atvirose buveinėse.
Dabar visos invazinės rykštenių rūšys auga beveik visoje Lietuvos teritorijoje, o ypač didelius sąžalynus sudaro aplink miestus, gyvenvietes, apleistuose žemės plotuose. Daugiamečiai, tankius kerus sudarantys augalai nereiklūs, auga prastame dirvožemyje, ištveria sausras ir šalčius. Didžiosios rykštenės išaugina itin daug šakniastiebių, sudaro tankius sąžalynus.
Pasak gamtininkų, juose nebelieka vietos vietinėms augalų rūšims, ypač žoliniams, nyksta natūralios jų bendrijos, keičiasi ir mažėja ir gyvūnų rūšinė sudėtis, keičiasi visa ekosistema. Be to, iš dirvožemio jos paima daug daugiau maisto medžiagų nei vietiniai augalai, dėl to jis parūgštėja ir kai kurie kiti augalai jame ima skursti arba iš viso nebeauga.
Rykštenės dauginasi vėjo nešiojamomis sėklomis ir požeminiais šakniastiebiais. Nustatyta, kad vienas kanadinės rykštenės ūglis gali subrandinti net 10-20 tūkst. sėklų. Kai žydi dideli rykštenių plotai, į aplinką paskleidžiamas labai didelis kiekis žiedadulkių, kurios gali sukelti alergines reakcijas jautriems asmenims.
Taip pat Lietuvoje bandoma auginti naujas šio invazinio augalo rūšis bei kurti veisles. Tačiau Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto duomenimis, visos rykštenių rūšys ir veislės (išskyrus vietinę rūšį – paprastąją rykštenę) gali išplisti natūralioje aplinkoje ir kelti grėsmę mūsų biologinei įvairovei.
Jei pridygo savaime, aplinkosaugininkai rekomenduoja pavienius augalus iškasti, naikinti cheminėmis priemonėmis, sąžalynus pjauti prieš žydėjimą. Dažnai rykštenes nepagalvoję platiname patys, nuskintus žiedynus išmesdami į šiukšlynus, pamiškes, kur iš sėklų išauga nauji augalai. Nuvytusius reikia kompostuoti, vežti į žaliąsias atliekų aikšteles arba sudeginti.
Aplinkos ministerija primena, kad už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300-500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800-1500 eurų baudos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Augalai kaip niekad ankstyvi: anksčiau pražydusias astilbes vejasi skubanti hortenzijų kolekcija2
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune jau nuo pavasario augalai stebina neįprastai ankstyvu žydėjimu: įprastai birželio pabaigoje pradedantis žydėti tulpmedis, šiemet tokiu metu žydėjimą jau baigė. O paskutinę birželio s...
-
Sėkminga operacija: iš seklumų išgelbėta per 100 delfinų
Jungtinėse Amerikos valstijose aplink Keip Kodo pusiasalį, Menkių kyšulį, pavyko išgelbėti per 100 delfinų. ...
-
Lietuvos zoologijos sode gimė itin nykstančios Perukinės tamarinos jauniklis5
Nors liaudies išmintis byloja, kad viščiukus reikia skaičiuoti rudenį, tačiau įsibėgėjus vasarai Lietuvos zoologijos sodo lankytojų dėmesio jau laukia gausus būrys naujųjų gyventojų. Šiais metais Zoologijos sode gimė ponis, k...
-
Ekspertai kurs Žaliojo miesto veiksmų planą1
Liepos 3–4 dienomis Vilniaus miesto savivaldybėje vyksta Žaliojo miesto vizijos, strateginių tikslų ir veiksmų kūrimo dirbtuvės. ...
-
Savaitgalis gamtoje: kaip išvengti kalno atliekų2
Išvykos į gamtą ar savaitgaliai gamtoje neretai baigiasi akies nedžiuginančiu vaizdu – konteineriai ne tik perpildyti, bet ir apramstyti įvairiomis atliekomis. Problema neretai yra ne tik estetinė – gyventojai piktinasi, kad ypač sod...
-
Eismą stabdė barsukų žaidimai1
Prie pat Klaipėdos esančiame kelyje nufilmuoti keturi jauni barsukai, kurie buvo tiek užsiėmę žaidimais, kad nepaisė automobilių ir pašalinių garsų. ...
-
Vilniuje lankymui atidarytas rekonstruotas Liuteronų sodas3
Vilniuje po rekonstrukcijos pašventintas ir lankymui atidarytas Liuteronų sodas – Vilniaus evangelikų senosios kapinės ant Tauro kalno. Sovietmečiu likvidavus kapines teritorija buvo žinoma kaip parkas šalia Vilniaus santuokų rūmų. ...
-
Meška iš Baltarusijos į Lietuvą atsivijo briedžio jauniklį6
Kabelių užkardos pasieniečiai fiksavo, kaip Čepkelių raiste iš Baltarusijos į Lietuvą atskuodė ir sieną kirto briedžio jauniklis. Šioje vietoje fizinio barjero nėra, o siena, be kitų priemonių, kontroliuojama stebėjimo sistemomis. P...
-
Penktadienį Lietuvoje užfiksuotas naujas karščio rekordas
Praėjusį penktadienį, birželio 28 dieną, fiksuotas naujas šios dienos aukščiausios oro temperatūros rekordas, termometro stulpelis Druskininkuose įkaito iki 34 laipsnių, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT). ...
-
Ar netrūksta švaros Lietuvos upėms?1
Anglijos mokslininkai nustatė, kad trys ketvirtadaliai visų Didžiosios Britanijos upių – užterštos. Vandens tarša matuojama ir Lietuvoje, o dešimtyse vandens telkinių gyventojams maudytis draudžiama, praneša LNK. ...