- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Anksčiau buvusi saugoma ir pajūrio puošmena laikyta muilinė guboja šiandien yra įtraukta į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Aplinkosaugininkai ją ragina negailint skinti ir taip daryti gera gamtai.
Į Lietuvą ji atkeliavo iš Pietų Europos kopoms sutvirtinti, tačiau pernelyg išplito, išstumdama vietines augalų rūšis, sakoma Aplinkos ministerijos pranešime.
„Lubinų puokštes keiskite į invazinių muilinių gubojų – pajūryje jos jau žydi ir užima nemažus plotus. Kai kurie žmonės mano, kad jų naikinti negalima, o už tai gresia baudos. Taip buvo prieš kelis dešimtmečius, dabar jas prašome skinti ir puošti namus“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos politikos grupės vyr. specialistė Laura Janulaitienė.
Pasak L. Janulaitienės, sovietmečiu guboja buvo pasitelkta kaip kopas nuo nykimo apsauganti priemonė. Augalo šaknų sistema labai tinka šiai funkcijai – gali siekti iki dešimties ir daugiau kvadratinių metrų. Tačiau guboja labai sparčiai plinta, užima vis daugiau vietos, šiuo metu matomi didžiuliai jos sąžalynai ne tik kopose, bet ir prie takų, pakelėse, pievose.
Vietinės augalų rūšys, pavyzdžiui, pajūrinė pienažolė, kurios populiacija ir taip negausi, tose vietose nyksta, dėl to mažėja unikali pajūrio biologinė įvairovė, kurią turime puoselėti ir saugoti, kenčia ekosistemos. Ten, kur želia gubojų „miškas“, nebelieka vietos ir kitiems judriame smėlyje gyvenantiems gyviems organizmams, atkreipia dėmesį gamtininkai.
Muilinė guboja nuo 2012 m. įrašyta į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, todėl ją būtina naikinti.
Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai šį invazinį augalą taip pat naikina, organizuojamos talkos, tačiau tai nėra lengva užduotis. Pernai tokios talkos metu sunaikinti keli konteineriai muilinės gubojos krūmų. Geriausia iškasti ir išrauti, tačiau tam reikia fizinės jėgos, nes šaknys labai tvirtos, nepasiduoda, trūkinėja. Jas galima ir šienauti, kol nesubrandintos sėklos.
Guboją draudžiama auginti, prekiauti ja ar kitaip šį augalą ar jo gyvybingas dalis naudoti. Negalima jos sodinti savo ar kaimo turizmo sodybose, kad neišplistų už jų ribų, natūralioje gamtoje ir nepadarytų jai žalos, įspėja aplinkosaugininkai.
Aplinkos ministerija perspėja, kad už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300-500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800-1500 eurų baudos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Meška iš Baltarusijos į Lietuvą atsivijo briedžio jauniklį5
Kabelių užkardos pasieniečiai fiksavo, kaip Čepkelių raiste iš Baltarusijos į Lietuvą atskuodė ir sieną kirto briedžio jauniklis. Šioje vietoje fizinio barjero nėra, o siena, be kitų priemonių, kontroliuojama stebėjimo sistemomis. P...
-
Penktadienį Lietuvoje užfiksuotas naujas karščio rekordas
Praėjusį penktadienį, birželio 28 dieną, fiksuotas naujas šios dienos aukščiausios oro temperatūros rekordas, termometro stulpelis Druskininkuose įkaito iki 34 laipsnių, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT). ...
-
Ar netrūksta švaros Lietuvos upėms?1
Anglijos mokslininkai nustatė, kad trys ketvirtadaliai visų Didžiosios Britanijos upių – užterštos. Vandens tarša matuojama ir Lietuvoje, o dešimtyse vandens telkinių gyventojams maudytis draudžiama, praneša LNK. ...
-
Iš sinoptikų – nedžiuginančios žinios: kris kruša, siautės škvalas7
Sekmadienis buvo tvankus. Labiausiai oras įkaito Druskininkuose – iki 31,5 laipsnio, tačiau iki naujo birželio 30-osios aukščiausios oro temperatūros rekordo pritrūko pusantro laipsnio. Rekordu išliko 1997 metų birželio 30-osios &Sc...
-
Bando perauklėti besikandžiojančius šunis: kaip tai vyksta?4
Kaip ir žmonių, gyvūnų charakteriai būna įvairūs. Yra tokių, kurie nuo pat mažumės yra blogiukai. Pavyzdžiui, nuolat ką nors apkandžiojantys šunys. Specialioje klinikoje Nyderlanduose juos bandoma perauklėti. ...
-
S. Gentvilas: dėl žievėgraužio tipografo daromos žalos gali būti vykdomi sanitariniai kirtimai25
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad nors žievėgraužio tipografo populiacija yra mažesnė, negu pernai, dėl šiuo metu esančios sausros numatyta kartelė gali būti peržengta. Dėl šios priežasties, anot jo, dalyje savivaldybių ...
-
Užfiksuota pirmoji šiais metais tropinė naktis1
Užfiksuota pirmoji šiais metais tropinė naktis, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Asilas pasirinko kitą šeimą5
Pagaliau paaiškėjo, kur pradingo prieš penkerius metus Kalifornijoje iš Drewry šeimos pasprukęs asilas vardu Dieselis. Visai neseniai gyvūnas aptiktas laisvėje gyvenančių šiaurinių elnių bandoje. Buvę šeiminin...
-
Pievų purškimas nuo erkių: tai tas pats, kas miesto žvirblius naikinti patrankomis17
Kai retai lankomoje sodyboje ar namie po lietaus žolė pradeda dygti iki kelių, ne tik patys purškiamės nuo erkių, bet ir norime, kad mūsų laukai būtų nupurkšti. Pasirodo, dabar tokios paslaugos populiarėja. Apie tai, kiek tai veiksminga...
-
Kaip padėti šunims per karščius?1
Karščiai šunims – sudėtingas metas. Vienas iš būdų neišleidžiant daug pinigų pagerinti jų gyvenimo kokybę itin karštomis dienomis – tiesiog pakoreguoti mitybą. ...