- Selemonas Paltanavičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje – dar vasara. Neskaičiuokime, kiek dienų jai liko, pasiimkime ją visą – tokią, kokia ji yra. Taigi kokia ji – šių metų vasara? Prieš savaitę būtume atsakę, kad ji karšta, tvanki, tiesiog neregėta. Dabar kai kas jau sako, kad vasara yra vėsi. Lyg nebūtų buvę nei karščio, nei plieskiančios saulės...
Šios vasaros viduryje kažkas pasakė, kad šių metų vasara pagaliau yra tikra, lietuviška, vasariška. Atrodo, ką geresnio besugalvosi? Antra vertus, kad ir kas būtų, kad ir kas nutiktų, viskas bus mūsiška, lietuviška. Taigi net ir kaitra, kylanti bent jau iki to regiono rekordų, yra ne importinė, o lietuviška, sukurta mūsų saulės ir mūsų gamtinės aplinkos.
Saulė svarbu, tačiau ne mažiau tam būtinas augalijos, atvirų paviršių atspindys. Taigi savo klimatą ir savo vietinės vasaros charakterį taip pat galime kurti sykiu su gamta.
Kai iki rudens lieka tik dešimt dienų, pradeda smelktis nakties vėsa. Turime susitaikyti su tuo, kad diena tapo gerokai trumpesnė – saulė negali kaitinti taip, kaip viduvasarį. Ateina metas, kai žemė ir vandenys pradės atiduoti savo sukauptą šilumą, kai vakarais ir rytais baltuos rūkai.
Daug ką galėtų išspręsti lietus – natūrali gamtos drėgmė, kurios šiuo metu labai trūksta. Jau nekalbame apie grybus, nors jų drėgnesnėse miškų vietose ir galima rasti. Mums svarbu nuo sausros braškantys miškai, kurie bet kada gali plykstelėti negeros rankos paleista ugnimi.
Gamtoje savaiminio gaisro pavojus yra mažesnis nei mažas. Visi gaisrai kyla dėl žmonių nejautrumo, gali būti dėl aplaidumo ar net piktos valios. Vargu ar kas pritartų kai kuriose šalyse taikomai praktikai, kai tam tikru gamtai svarbiu ar potencialiai pavojingu laikotarpiu bet koks ėjimas į miškus, taigi ir darbas juose, yra visai uždraudžiamas.
Tačiau parandami šimtai hektarų girių, o paprastai kalbant, ne medienos, bet labai vertingų biologinės įvairovės kompleksų, gali pateisinti bet kokias priemones. Taigi, jei eisime girion, būkime atsargūs. O kad nebūtų pagundų, neturėkime nei degtukų, nei žiebtuvėlio. Kam jie mums reikalingi gamtoje?
Išskrenda mūsų gandrai. Po keleto dienų, per šv. Baltramiejų, juos palydėsime. Deja, atrodo, kad šioje šventėje bus tik pulkelis gandrų. Visi jau keliauja – dabar pasiekė Juodąją jūrą, o ankstyvieji pasiekė net Izraelį.
Naktį vėsa skubina ir kitų paukščių apsisprendimą keliauti. Nieko naujo čia nematome – taip būna kasmet. Tačiau širdyje vis tiek kažkoks graudulys – juk išskrenda mūsų paukščiai. Kas žino, kaip jiems seksis, kiek jų sugrįš pavasarį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jūrinis erelis – vienas įspūdingiausių plėšriųjų paukščių
Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) yra vienas didžiausių Eurazijos vidutinių ir šiaurinių platumų dieninių plėšriųjų paukščių. Kūno ilgis – 69–92 cm, patinų kūno masė – apie 4 100 g, patelių – 5 ...
-
Į Klaipėdos gatves atklydo briedis3
Rudeninis gamtos šauksmas vėl atvijo miškų galiūną briedį į Klaipėdą. Antradienį ryte suaugęs gyvūnas blaškosi ties judriomis Minijos ir Nemuno gatvėmis. ...
-
Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams – nauji „žaislai“
Dažniausiai išgirdus žodį žaislai, pagalvojame apie vaikus. Visgi tam tikros užimtumo priemonės yra reikalingos ir gyvūnams. Spalio pabaigoje į Lietuvos zoologijos sodą iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Australijos atkeliavo specialiai...
-
Biologinės įvairovės išsaugojimui Lietuva iki 2030-ųjų ketina skirti 90 mln. eurų6
Saugomų teritorijų Lietuvoje plėtimui, augalijos ir gyvūnijos būklės gerinimui Lietuva iki 2030 metų planuoja skirti 90 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. ...
-
Neįtikėtinas rekordas: sugauta beveik pusę tonos svėrusi žuvis3
Norvegijoje pasiektas neįtikėtinas rekordas – jūroje su meškere ištraukta beveik pusę tonos svėrusi žuvis. ...
-
Potvyniai Čekijoje ir Lenkijoje – signalas Lietuvai: prakalbo apie grėsmių žemėlapius26
Keičiantis klimatui meteorologai prognozuoja, kad potvyniai Lietuvoje dažnės. Kur potvynių rizika didžiausia ir kaip apsaugoti save ir turtą? ...
-
Pasislėpęs lankytojos drabužiuose iš zoologijos sodo paspruko šikšnosparnis3
Vokietijos pietvakariuose įsikūrusio Karlsrūhės zoologijos sodo šikšnosparnių oloje apsilankiusi moteris kartu su savimi namo pati to nežinodama parsinešė ir šikšnosparnį. ...
-
Metas prisirinkti vitaminų iš lauko: kaip tinkamai panaudoti augalus?2
Gamtos vaistinėlė šiemet kaip niekad gausi. Žolininkai šiemet džiaugiasi užderėjusiu derliumi, kuriam nepakenkė permainingi orai. Pats metas prisirinkti vitaminų iš lauko. ...
-
Uraganų sezonas: dar – nepabaiga?
Šiais metais Atlanto vandenyne buvo 13 galingų audrų. Ar šiemet Atlante bus daugiau uraganų? Kodėl ekspertai mano, kad praeitą savaitę JAV talžęs „Milton“ gali būti ne paskutinis šį sezoną? Likus daugiau nei š...
-
Įsigalioja draudimas žvejoti lašišas ir šlakius, aplinkosaugininkai pradeda patikrinimus
Įsigaliojant draudimui lašišų ir šlakių žvejybai, aplinkosaugininkai trečiadienį pradės kasmetinę akciją „Saugom lašišą“. ...