VDU Istorijos katedros docentas Vytenis Almonaitis piliakalnį atrado netoli Medingėnų bažnytkaimio centro, kairiajame Minijos krante.

„Įdomu, kad šalia piliakalnio eina gana judrus vieškelis, yra Akmenskinės gyvenvietė ir kapinynas, kurį 1967 metais tyrinėjo archeologinė ekspedicija, tačiau niekas iki šiol piliakalnio nebuvo pastebėjęs“, – pasakoja istorikas.

Mokslininko teigimu, šio piliakalnio buvo ieškoma tikslingai, įsigilinus į XIII amžiaus rašytinius šaltinius, pirmiausia – 1253 metais surašytą Kuršo dalybų aktą, kuriame aprašomos pietinės kuršių genties žemės, tarp jų – ir Ceklis, žemė dabartinės Žemaitijos šiaurės vakaruose. Tarp Livonijos ordino planuotų užkariauti teritorijų minima ir Medingės (Nedinge) gyvenvietė, vėliau pavadinta Medingėnais.

Ankstesni tyrinėtojai jau buvo pastebėję, kad vietovėse, kurios minimos dokumente, dažniausiai yra ir piliakalniai – tai greičiausiai 1253 metais egzistavusių pilių vietos. V. Almonaitis teisingai nuspėjo, jog jei Medingė buvo minima XIII amžiaus šaltinyje, tai turėjo būti reikšminga gyvenvietė su pilimi. Piliakalnį jis rado surengęs ekspedicinį žygį balandžio pradžioje.

Medingėnų piliakalnio suradimas – labai svarbus, nes tai ne eilinis piliakalnis, o 1253 metais egzistavusios gyvenvietės ir pilies vieta.

„Nors archeologai Medingės pilies vietos jau buvo ieškoję kelis kartus, nors Medingėnų apylinkės netgi buvo žvalgytos iš lėktuvo, balandžio 8 dieną surengiau dar vieną ekspedicinį žygį Minijos pakrantėmis. Nužingsniavus jomis keliolika kilometrų, patikrinus dešimtis piliakalniams tinkamų vietų, buvo surastas šis kultūros paminklas, pasižymintis ne tik archeologine, bet ir didele istorine verte“, – sako jis.

Vėliau Medingėnų piliakalnį apžiūrėjo archeologai Gintautas Zabiela ir Zenonas Baubonis. Jų nuomone, šis piliakalnis buvo įrengtas dar pirmame mūsų eros tūkstantmetyje ir buvo naudotas iki XIII amžiaus. Archeologai taip pat pastebėjo, jog šalia piliakalnio buvo ir didelė, maždaug 5 hektarų ploto senovės gyvenvietė: žemesnėse vietovėse laukuose pastebėtas juodas kultūrinis sluoksnis – tai yra, žemės sluoksnis, kuriame matomi žmogaus veiklos pėdsakai.

„Medingėnų piliakalnio suradimas – labai svarbus, nes tai ne eilinis piliakalnis, o 1253 metais egzistavusios gyvenvietės ir pilies vieta. Jis taip pat patvirtina XIII amžiaus šaltinių patikimumą ir anksčiau tyrinėtojų keltas hipotezes apie kuršių žemių struktūrą“, – teigia Klaipėdos universiteto archeologas G. Zabiela.

V. Almonaitis jau anksčiau baltų žemėse yra suradęs kelis piliakalnius.

Medingėnų piliakalniui įrengti panaudotas netaisyklingos formos aukštumos kyšulys tarp Minijos ir mažo jos intako slėnių. Nuo aukštumos jis atskirtas supilant lenktą pylimą, kuris dabar yra apie 25 metrų ilgio, maždaug 1–1,5 metrų aukščio iš išorės. Prieš pylimą matomas iš dalies užslinkęs gynybinis griovys.

Šiuo metu piliakalnis apaugęs medžiais ir krūmais, tačiau seniau, matyt, ilgą laiką buvo ariamas, todėl jo gynybiniai įtvirtinimai iš dalies sunaikinti. Nežiūrint to, tinkamai sutvarkius, jis galėtų tapti patraukliu lankymui kultūros paminklu.