Danguje lietuviai stebėjo įspūdingą reginį: pasirodė Šiaurės pašvaistė

Sekmadienio vakarą daugybė smalsuolių visoje Lietuvoje laiką leido gamtoje. Iki vėlyvo vakaro entuziastai stebėjo dangų, kur pasirodė Šiaurės pašvaistė.

Gamtos reiškinį lietuviai stebėjo kone visoje Lietuvoje – nuo pietinių iki šiaurinių ir vakarinių rajonų.

Svarbi sąlyga sekmadienio vakarą buvo ta, kad dangus daugelyje vietų buvo giedras.

Pajūryje pašvaistė stebėta nuo pat Šventosios, Palangos, Girulių ir Klaipėdos.

Pašvaistė fiksuota ir Ventės rage, Kretingoje, Šilutėje ir Skuode.

Vis dėlto daugelis entuziastų pripažino, kad ryškiems vaizdams teko pasitelkti galingesnę optiką.

O kai kurias nuotraukas jų autoriai, skelbdami socialinių tinklų grupėse, šiek tiek paryškino.

Tačiau pastebėta, kad kai kur ryškiausiai pašvaistė matėsi apie pusę dešimtos vakaro.

Žemės poliarinė pašvaistė susidaro Saulės vėjo atneštoms dalelėms susidūrus su Žemės atmosfera.

Jonosferoje kilusi magnetinė audra sukelia švytėjimą.

Nakties danguje pasirodo žydri, geltoni, žali, raudoni ir kitų spalvų spinduliai.

Žydrą spalvą pašvaistėms suteikia atominio deguonies, o raudoną – molekulinio azoto jonizacija ir švytėjimas.

Dienos metu poliarinės pašvaistės nesimato, nes ją užgožia saulės šviesa, tačiau pats reiškinys gali vykti ir dienos metu.

Nors poliarinė pašvaistė būdingiausia poliarinėms sritims, kartais matoma ir vidutinėse platumose.

Lietuvoje šis reiškinys yra retas.

Nustatyta, kad poliarinės pašvaistės dažniau matomos didelio Saulės aktyvumo metais, t. y. tuomet, kai Saulėje padaugėja dėmių, fakelų, protuberancų ir kitų aktyvumo požymių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Klimato kaita

Klimato kaita portretas
Didelio Saulės aktyvumo metais yra padidėjas šilumos srautas į žeme, kyla vidutinė temperatūra
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių