Anot jo, talkos reikalingos, tačiau turėtų būti imamasi priemonių, kad kasmet nesikauptų nauja šiukšlių „porcija“. „Darom“ direktorė Roberta Ažukaitė sutinka, kad vieni šiukšlina, kiti tas šiukšles renka, todėl esą vien jų pastangų pažaboti aplinkos teršimą nepakanka.

Šeštadienį visoje šalyje įvyks kasmetė visuotinė akcija „Darom“. Gamtininkas A. Gaidamavičius mano, kad ši akcija yra reikalinga, tačiau tuo pačiu ji esą išlepino tuos šiukšlintojus, kurie galvoja, kad vis tiek atsiras durnelių, kurie šiukšles surinks. „Dirbdamas Labanoro regioniniame parke vykdžiau projektą, kuriuo poilsiautojus skatinome rūšiuoti [šiukšles] ir sudarėme tam visas sąlygas. Tada labai džiaugėmės, kad žmonės tapo kultūringi ir nepalieka šiukšlių paežerėse, bet išrūšiuotų atliekų neturėjome, kur padėti. Dabar antrinis perdirbimas yra pažengęs, bet žmonių kultūra gamtoje stipriai sumenko. Man, iki šiol gyvenančiam Labanoro parke, susidaro įspūdis, kad visi kultūringi poilsiautojai emigravo ir liko tik tie, kuriuos mes nuo seno vadinome „savaitgaliniais drugeliais“, – žmonės, dažnai vietiniai, ieškantys gražios vietos palėbauti“, – sako gamtininkas.

A. Gaidamavičius mano, kad kiekviena teritorija privalo turėti savo šeimininką ir aplinkos švarinimas turi būti jo rūpestis. „Dabar, jei yra valstybinė žemė, tai ji – kaip ir niekieno. Atsakomybę viena kitai verčia seniūnija, miškų urėdija, regioninio parko direkcija, Aplinkos apsaugos agentūra. Jei šiuos pareigūnus priverstume rinkti atliekas, jie greitai sugalvotų, kaip sudaryti žmonėms galimybę kultūringai atsikratyti atliekų ir kaip sukontroliuoti tuos, kurie piktybiškai šiukšlina. Akcija „Darom“ – tik kova su pasekmėmis, tačiau tai nesprendžia priežasčių“, – įsitikinęs A. Gaidamavičius.

Jo teigimu, turi būti pažabotas nebaudžiamumas – aplinkosaugininkai, esą, puikiai žino, ką teisės aktuose reikia pakeisti. „Lietuvoje, net ir pagavus šiukšlintoją, labai sunku jam priteisti žalos gamtai atlyginimą, nes tą žalą reikia įrodyti. Bet juk puikiai žinome, kad šiukšlių žala gamtai trunka daug metų. Man patinka Skandinavijoje galiojanti tvarka, kai reikia susimokėti ne už gamtai padarytą žalą, o už visą potencialią žalą gamtai, kuri gali įvykti“, – lygina A. Gaidamavičius.

Gamtininkas tikina pasigendantis rimtos socialinės reklamos šia tema. „Žmonėms reikia rodyti vaizdo klipus, panašius į [tuos, kurie sukurti] apie karą keliuose. Reikia vaizduoti šiukšlių prisivalgiusius, mirštančius ar dėl šiukšlių susižeidusius gyvūnus; rodyti, kaip viena skardinė surenka pusę Raudonosios knygos vabalų ir juos pragaišina; kaip viena nuorūka užnuodija kubinį metrą vandens ir tokiame vandenyje vėliau gaudome žuvį“, – kalbėdamasis su LRT.lt tvirtina A. Gaidamavičius.