- Vytautas Markevičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Varlės ir kiti varliagyviai labai svarbūs mūsų gamtai: jie naikina infekcijas platinančius vabzdžius, buožgalviai mažina vandens telkinių žydėjimą, LRT RADIJUI sako Lietuvos gamtos fondo specialistė Julija Petrošiūtė. Anot jos, įrengti požemines perėjas, kad varlės ir rupūžės galėtų saugiai migruoti, yra labai brangu, tačiau joms padėti gali kiekvienas iš mūsų.
– Kodėl varliagyviai tokie svarbūs visai mūsų ekosistemai?
– Pirmiausia, jie naikina kraujasiurbius vabzdžius, platinančius įvairias infekcijas. Varliagyvių buožgalviai mažina vandens telkinių žydėjimą. Taip pat jie yra labai svarbūs plėšrių gyvūnų ir paukščių maistas. Be to, pavasarinis gamtos choras neįsivaizduojamas be varlių kurkimo.
– Ar Lietuvos gamtos fondo specialistai tokių tvorelių, kokia yra Vingio parke, įrengę ir kitose Lietuvos vietose? Ar čia tik toks vienas didesnis darbas?
– Iniciatyva Vingio parke gimė iš pilietiškų žmonių susirūpinimo – į mus kreipėsi vienos mokyklos mokytoja kartu su vienu verslininku, kuriems labai skaudėjo širdį dėl to, kad kiekvienais metais Vingio parke sutraiškoma tiek daug varlių ir rupūžių. O mes prisidėjome prie jų iniciatyvos, padėjome ją išplėsti, ir ta tvorelė kiekvienais metais vis ilgėja.
Šiemet yra labai daug savanorių, kurie prisidėjo statant tvorelę, o šiuo metu kiekvieną dieną budi ir nešioja varles per kelią. Tai yra viena pagrindinių iniciatyvų. Labai tikimės, kad pilietiški žmonės, aktyvios bendruomenės įvairiose Lietuvos vietovėse perims šį pavyzdį, prisidės ir tokias iniciatyvas patys galės įgyvendinti. Gamtininkai prie kiekvienos migruojančios varlės ir rupūžės negali pastovėti ir palydėti – reikalingas kiekvieno mūsų indėlis.
– Jau migruoja ir kiti varliagyviai, ne tik varlės?
– Kalbame apie varles, nes jos yra pabudusios. Tarkim, Vingio parke mes jau stebime pievinių ir smailiasnukių varlių migraciją. O rupūžių dar nematėme. Taip, jos irgi migruoja panašiais keliais, tik jų migracija prasideda šiek tiek vėliau ir užtrunka šiek tiek ilgiau. Beje, į mus kreipėsi Žvėryno bendruomenė – jie taip pat nori išsaugoti greta migruojančias rupūžes.
– Kaip kiekvienas mūsų galėtų prisidėti, kad varliagyviai migracijos metu būtų kuo saugesni?
– Jei pamatote per kelią šokuojančią varlę ar rupūžę, sumažinkite greitį – greičiausiai paskui ją atšokuoja dar tuntas labai skubančių jos giminaičių. Jei matote, kad tai labai masinis reiškinys, sustokite, padėkite joms pereiti.
Požeminės perėjos – labai brangi priemonė. Mes turime keletą tokių vietų Lietuvoje ir jos yra veiksmingos, išgelbėjo tūkstančius varlių gyvybių, bet migravimo vietų yra labai daug ir visur tokių perėjų neįrengsime. Mes savo kelius nusitiesėme gerokai vėliau negu ropliai ir varliagyviai – jų protėviai tais keliais šokavo tūkstantmečius, todėl turime jaustis atsakingi už tai, kad juos išsaugotume. Kiekvienas iš mūsų, jei matome šią problemą, imkime ir spręskime ją. Padėkime varlei pereiti kelią.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos zoologijos sodo gyvūnams – nauji „žaislai“
Dažniausiai išgirdus žodį žaislai, pagalvojame apie vaikus. Visgi tam tikros užimtumo priemonės yra reikalingos ir gyvūnams. Spalio pabaigoje į Lietuvos zoologijos sodą iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Australijos atkeliavo specialiai...
-
Biologinės įvairovės išsaugojimui Lietuva iki 2030-ųjų ketina skirti 90 mln. eurų6
Saugomų teritorijų Lietuvoje plėtimui, augalijos ir gyvūnijos būklės gerinimui Lietuva iki 2030 metų planuoja skirti 90 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. ...
-
Neįtikėtinas rekordas: sugauta beveik pusę tonos svėrusi žuvis3
Norvegijoje pasiektas neįtikėtinas rekordas – jūroje su meškere ištraukta beveik pusę tonos svėrusi žuvis. ...
-
Potvyniai Čekijoje ir Lenkijoje – signalas Lietuvai: prakalbo apie grėsmių žemėlapius26
Keičiantis klimatui meteorologai prognozuoja, kad potvyniai Lietuvoje dažnės. Kur potvynių rizika didžiausia ir kaip apsaugoti save ir turtą? ...
-
Pasislėpęs lankytojos drabužiuose iš zoologijos sodo paspruko šikšnosparnis3
Vokietijos pietvakariuose įsikūrusio Karlsrūhės zoologijos sodo šikšnosparnių oloje apsilankiusi moteris kartu su savimi namo pati to nežinodama parsinešė ir šikšnosparnį. ...
-
Metas prisirinkti vitaminų iš lauko: kaip tinkamai panaudoti augalus?2
Gamtos vaistinėlė šiemet kaip niekad gausi. Žolininkai šiemet džiaugiasi užderėjusiu derliumi, kuriam nepakenkė permainingi orai. Pats metas prisirinkti vitaminų iš lauko. ...
-
Uraganų sezonas: dar – nepabaiga?
Šiais metais Atlanto vandenyne buvo 13 galingų audrų. Ar šiemet Atlante bus daugiau uraganų? Kodėl ekspertai mano, kad praeitą savaitę JAV talžęs „Milton“ gali būti ne paskutinis šį sezoną? Likus daugiau nei š...
-
Įsigalioja draudimas žvejoti lašišas ir šlakius, aplinkosaugininkai pradeda patikrinimus
Įsigaliojant draudimui lašišų ir šlakių žvejybai, aplinkosaugininkai trečiadienį pradės kasmetinę akciją „Saugom lašišą“. ...
-
Iš Kinijos į JAV lėktuvu „Panda Express“ atvyko dvi didžiosios pandos
Dvi didžiosios pandos, skirtos Vašingtono zoologijos sodui, antradienį iš Kinijos atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas – tai naujausia Pekino tarptautinės „pandų diplomatijos“ kampanija. ...
-
Susipažinkite: nauja Vyriausybės darbuotoja – Tiramisu3
Laima Penek – oficiali Vyriausybės fotografė, į savo darbovietę nuo rugsėjo ateinanti nebe viena, o su augintine Tiramisu, kuri patogiai jaučiasi tiek šeimininkei ant peties, tiek Vyriausybėje prie vėliavų. ...