Lietuvos geologijos tarnyba surengė du konkursus gręžiniams atlikti, aiškinantis arseno vandenvietėse kilmę, tačiau visi pasiūlymai viršijo turimas lėšas. Tarnyba prašo, kad Aplinkos ministerija skirtų papildomą finansavimą.

Ministerija spręs dėl papildomo finansavimo

Kaip BNS sakė Geologijos tarnybos vadovė Jolanta Čyžienė, po nepavykusio pirmojo viešojo pirkimo birželį Geologijos tarnyba raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl papildomų lėšų, tačiau atsakymo nesulaukė.

Liepą surengtas antrasis gręžinių gręžimo konkursas, tačiau ir tuomet gautas pasiūlymas gerokai viršijo Geologijos tarnybos finansines galimybes. Antrą kartą kreiptasi į Aplinkos ministeriją prašant papildomų pinigų.

Geologijos tarnybos duomenimis, konkursui numatyta skirti 80 tūkst. eurų, o pasiūlymas pateiktas už beveik 50 tūkst. eurų didesnę kainą.

„Aplinkos ministerija iki šiol negavo minėto rašto, todėl šiuo metu negalime jo pakomentuoti ir atsakyti, ar Geologijos tarnybos prašymas motyvuotas bei koks sprendimas bus priimtas“, – BNS atsiųstame komentare sakė ministerijos atstovas Marius Gorochovskis.

Jis sakė, kad ministerija įvertindama vis didėjantį vandenviečių, kurių požeminiame vandenyje nustatytas didžiausią leidžiamą koncentraciją viršijantis arseno kiekis, skaičių ir fragmentišką jų išsidėstymą bendradarbiauja su Geologijos tarnyba, ieškant bendrų sprendimų.

Pirmą kartą aptiktas 2017–aisiais

Pirmą kartą arsenas rastas Raseinių vandenvietėje 2017 metų pradžioje. Ši medžiaga aptikta visiškai atsitiktinai, atliekant vandens tyrimus.

Geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė teigia, kad arsenas vandenvietėse gali būti gamtinės kilmės, tačiau neatmetama galimybė, jog jis galėjo atsirasti ir dėl žmogaus veiklos.

„Kai visuomenė sužinojo apie arseną, Maisto ir veterinarijos tarnyba pareikalavo visų vandenviečių pasitikrinti savo tiekiamo vandens kokybę“, – BNS sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.

Pradėjus tikrinti vandens kokybę, rasta daugiau vandenviečių su padidinta arseno koncentracija.

„Negalėčiau pasakyti, ar nustatyta tikroji priežastis, iš kur arsenas atsirado vandenvietėse“, – teigė I. Taraškevičienė.

Pirminiais duomenimis, arseno aptikta apie 15-oje vandenviečių, daugiausiai apie Raseinius, Marijampolę ir Alytų. Tai daugiausiai mažų gyvenviečių vandenvietės.

Arsenas pavojingas žmogaus sveikatai

Arsenas – organizme linkęs kauptis sunkusis metalas. Jis gali sukelti mažakraujystę, galvos skausmus, kvėpavimo takų ligas, nuplikimą. Arseno sukeltos ligos gali pasireikšti ne iš karto.

Arsenas į aplinką patenka iš chemijos, farmacijos, elektronikos, tekstilės, optikos, energetikos, trąšų pramonės įmonių ir jų gaminių. Šio sunkiojo metalo yra ir akmens anglies pelenuose.

Arsenas pavojingas vandenyje esančioje formoje. Per vandenį gaunamas arsenas žmogui gali sukelti apsinuodijimą. Šis dažniausiai pasireiškia odos pažeidimais, bet per ilgą laiką gali išsivystyti odos vėžys.

Apsinuodijimo simptomai: odos pigmentacijos pokyčiai ir odos ragėjimas. Tačiau šiems požymiams išsivystyti reikia daug laiko.

„Kai arseno koncentracija vandenyje yra didesnė kaip 50 mikrogramų litre, jau yra įrodymų, kad tai gali turėti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai. (...) Lietuvoje tokia didelė koncentracija nebuvo užfiksuota“, – sakė I. Taraškevičienė.

Jos teigimu, Lietuvoje aptinkama arseno koncentracija vandenyje dažniausiai ne itin viršija leistiną normą.

Leistina arseno norma vandenyje – iki 10 mikrogramų litre.