- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ginklai bus kuriami su laumžirgių pagalba: ko galime pasimokyti iš šio vabzdžio?
Laumžirgis – tai vasaros vakaro simbolis. Šie gamtos „sraigtasparniai“ grakščiai suka ratus virš ežero, o kartais prazvimbia visai arti. Bet ar žinojote, kad laumžirgiai yra nepaprastai geri medžiotojai? Tiesą sakant, tokie geri, kad JAV mokslininkai nori juos pasitelkti ateities ginklų kūrime.
Laumžirgiai minta mažesniais vabzdžiais, kuriuos dažnai susimedžioja tiesiog ore. Ilgą laiką mokslininkai neatkreipė dėmesio, kad laumžirgiai yra tokie nepaprasti medžiotojai. Tyrimai parodė, kad 19 iš 20 puolimų yra sėkmingi. Tai – ypatingo tikslumo, greičio ir manevringumo dovanojami rezultatai.
Greitį ir manevringumą žmonės ginkluose gali pasiekti pakankamai lengvai, o štai tikslumas yra didelis iššūkis. Naujos raketos ir bombos yra valdomos lazeriais ar navigacijos sistemomis, tačiau į judančius taikinius pataikyti vis dar yra gana sunkus. Laumžirgiai judančius vabzdžius medžioja nuolat ir tai daro labai sėkmingai. Žinoma, jie turėjo nemažai laiko, kad to išmoktų.
Laumžirgiai Žemėje skraido bent 300 milijonų metų. Jų protėviai buvo vieni iš pirmųjų vabzdžių užsiauginusių sparnus. Mokslininkai skaičiuoja, kad laumžirgio reakcijos laikas yra 50 milisekundžių, todėl akivaizdu, kad medžioklės sėkmė priklauso ne nuo vabzdžio intelekto ar strategijos, o nuo instinktų ir refleksų. Kitaip tariant, šios galimybės yra integruotos į laumžirgio centrinę nervų sistemą, o tai reiškia, kad mes tai galime atkartoti elektronikoje.
„Sandia National Laboratory“ mokslininkai šiuo metu intensyviai tiria laumžirgių neuronų tinklus. Jie nori išsiaiškinti visą mechanizmą, leidžiantį šiems vabzdžiams taip efektyviai medžioti. Užduotis, žinoma, nelengva, nes tenka tirti labai mažą nervinę sistemą, tačiau mokslininkai mano, kad šį mechanizmą pavyks nukopijuoti palyginti lengvai. Laumžirgiai nėra protingi gyvūnai, jų smegenys nėra didelės, todėl jų gebėjimai turėtų būti užkoduoti pakankamai paprastoje schemoje.
Tikimasi, kad šio tyrimo metu surinktos žinios padės sukurti pigesnes, lengvesnes ir efektyvesnes raketas. Paprastesni sensoriai leistų sumažinti kainą, o pasiektas tikslumas ir taiklumas sumažintų reikalingo užtaiso dydį. Tokios raketos galėtų būti itin manevringos ir galėtų šalinti taikinius nepažeisdamos artimų objektų.
Tai nėra pirmas kartas, kai ginkluotė kuriama įkvėpimo semiantis iš gamtos. Jau gaminami kolibrių įkvėpti dronai ir povandeniniai bepiločiai robotai, kurie plaukia kaip rykliai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Eurolygos rungtynėse Kaune su...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
VRM spaudos konferencija dėl ...
-
Teismas paskelbė sprendimą A...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
AGATA muzikinių apdovanojim...
-
JAV Padėkos dienos šventė...
-
Seimo valdančiosios koalicijo...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
Gelbėjo būrį banginiųDaugiau nei 30 banginių, kurie atsidūrė Naujosios Zelandijos paplūdimyje ant seklumos, buvo saugiai sugrąžinti į vandenyną. Aplinkosaugininkai ir šimtai vietos gyventojų padėjo šiuos milžiniškus žinduolius sugrąžinti į jų s...
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį1Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas2Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimąPietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metaisDangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...