- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Jolita Pretkutė
-
Gyvates fotografuojanti J. Pretkutė: pavojingoji angis – vienas nuostabiausių padarų
-
Gyvates fotografuojanti J. Pretkutė: pavojingoji angis – vienas nuostabiausių padarų
-
Gyvates fotografuojanti J. Pretkutė: pavojingoji angis – vienas nuostabiausių padarų
-
Gyvates fotografuojanti J. Pretkutė: pavojingoji angis – vienas nuostabiausių padarų
-
Gyvates fotografuojanti J. Pretkutė: pavojingoji angis – vienas nuostabiausių padarų
-
Gyvates fotografuojanti J. Pretkutė: pavojingoji angis – vienas nuostabiausių padarų
-
Gyvates fotografuojanti J. Pretkutė: pavojingoji angis – vienas nuostabiausių padarų
-
Gyvates fotografuojanti J. Pretkutė: pavojingoji angis – vienas nuostabiausių padarų
-
Gyvates fotografuojanti J. Pretkutė: pavojingoji angis – vienas nuostabiausių padarų
-
Gyvates fotografuojanti J. Pretkutė: pavojingoji angis – vienas nuostabiausių padarų
-
Gyvates fotografuojanti J. Pretkutė: pavojingoji angis – vienas nuostabiausių padarų
-
Gyvates fotografuojanti J. Pretkutė: pavojingoji angis – vienas nuostabiausių padarų
-
Gyvates fotografuojanti J. Pretkutė: pavojingoji angis – vienas nuostabiausių padarų
-
Gyvates fotografuojanti J. Pretkutė: pavojingoji angis – vienas nuostabiausių padarų
Valstybinių miškų urėdijos Rokiškio regioninio padalinio medelyno specialistė Jolita Pretkutė laisvalaikiu užsiima išties neeiline veikla – fotografuoja gyvates, o pavojingąją angį vadina vienu nuostabiausių gyvūnu.
Gyvena netoli aukštapelkės, tad gyvatės – kasdienybė
Miškininkyste Jolita žavėjosi jau nuo aštuntos klasės: „Gamta visada buvo šalia, norėjosi daugiau išmokti, sužinoti ir ateityje dirbti darbą, kuo glaudžiau susietą su gamta“. J. Pretkutė pasakoja, kad vaikystėje smalsumo nestokojusi, aplink namus buvusiose pelkėse ir miškuose ji nevengė stebėti pakampiuose susirangiusių angių.
Prie meilės gamtai bei gyvatėms prisidėjo ir Jolitos tėvai: „Matyt, toks kraujas – visa šeima gamtoje būdavome dažnai, nes ten tiesiog taip gera ir ramu. Mūsų šeima gyvena netoli aukštapelkės, o ten didžiausia tikimybė gyvates sutikti, ypač vienintelę nuodingą Lietuvoje gyvatę angį“. Todėl artumas ir meilė gamtai ir pastūmėjo ją gilinti žinias miškininkystės srityje.
Nors Lietuvoje daugiausiai sutinkamos tik trijų rūšių gyvatės (geltonskruostis žaltys, paprastoji angis ir lygiažvynis žaltys), Jolita jomis žavisi nė kiek ne mažiau: „Gyvatėmis susidomėjau būdama maždaug šešerių metų, kai pirmą kartą cirke pamačiau pitoną. Man tai nėra paprasti gyvūnai – jie be galo charakteringi ir savito elgesio padarai“.
Jolita sako mėgstanti stebėti gyvates, kurios įdėmiai tyrinėja priešais jas esantį žmogų, nors ir tenka kantriai laukti, kol gyvūnas „pozuos“. Jolitą stebina ir gyvačių žvynų judėjimo procesas, nes jos šliaužia tam tikru paviršiumi, į kurį tartum savotiškais nagais įsikimba pilvo žvynais ir pasistumia į priekį.
Pataria laikytis saugaus atstumo
„Kartą fotografuojant angies patelę iš už nugaros prakalbo susidomėjęs grybautojas, matyt, iš šono atrodžiau juokingai: susilenkusi ir prikišusi fotoobjektyvą kažką įnirtingai fotografavau. Krūptelėjau, nes tuo metu galvojau, kad gal saulė perkaitino galvą ir jau gyvatė pradėjo su manimi kalbėti, o tai buvo tik smalsus grybautojas“, – juokingu nutikimu miške fotografuojant gyvatę pasidalijo Jolita.
Nors Jolitos gyvatės visai nebaugina, tačiau miško svečiams pataria nuo šių gyvių laikytis saugaus atstumo, nemušti, netrypti, nežaloti. Nors ir smalsu, į rankas gyvatės neimti – žmogui nepavojingą žaltį nuo angies atskirti nėra sunku, tačiau baimės akys didelės ir tai padaryti gali būti sudėtingiau.
Jei angis įkastų – reiktų kreiptis profesionalios pagalbos ir vykti į ligoninę, nors kai kuriems jos įkandimas gali sukelti tik alerginę reakciją, o kitiems būti mirtinas. Įdomu tai, kad kasdama angis ne visuomet išleidžia nuodus.
Jos nuomone, žmonės gyvačių dažniausiai bijo dėl to, jog įprasta bijoti ko nepažįsti, neretai kausto ir paveldėta baimė – jeigu bijojo tėvai, bijos ir vaikai.
Pasak Jolitos, todėl baimė gyvatėms ir kyla iš informacijos ir žinių trūkumo visuomenėje: gyvatė žmogui nieko bloga nedarys, jei ir jai nebus keliamas pavojus. „Visi mes tos pačios gamtos vaikai“, – įsitikinusi ji.
Savitas raštas – kaip žmogaus antspaudas
Gyvatėms žmogaus nederama veikla jau kelia sunkumų: „Opiausia problema Lietuvoje yra su lygiažvyniu žalčiu, pagal radimvietes tos vietos jau yra saugomos, ir jų nėra daug“, – sako Jolita. Nors angių ir geltonskruosčių žalčių gana gausu (ypač kai sumažėjo šernų, kuriems šie gyvūnai – tikras skanumynas), didžiausią pavojų kelia žmogus. Šiukšlinant miškuose užteršiama ne tik gyvačių, bet ir kitų gyvūnų aplinka.
Ypač daug pasakoti Jolita gali apie pavojingąsias angis, kurias ji vadina įstabiomis gyvatėmis, kurios gimsta, o ne išsirita iš kiaušinių kaip, pavyzdžiui, žalčiai. Be to, ant galvos kiekviena angis turi savitą raštą, kuris gali būti prilygintas žmogaus pirštų antspaudams ir tuo išskiria angį iš kitų gyvačių.
O didžiausias džiaugsmas jos laukė, kai pavyko rasti angies išnarą bei aptikti angių poravimosi zoną – tuokvietę.
Jolita tikina, jog didžiuojasi ne tik savo fotografijos darbais, bet ir savo darbu: „Džiaugiuosi, kad esu miškininkė, dirbu tam, kad Lietuvoje augtų miškas, gilinu žinias ir dirbu apsupta nuostabių kolegų, draugiškų ir linksmų žmonių. Miškininkystė – ne tik profesija. Manau, daugelis pripažins, kad tai ir gyvenimo būdas“.
Pradėjusi profesionaliai domėtis gyvatėmis, Jolita bendrauja ir su užsienio herpetologais, skaito specializuotą literatūrą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kelia šleikštulį: uodai platina kirmėles, kurias savyje randa ir žmonės2
Vasariškas lietus ir šiluma patinka ne tik mums, bet ir uodams. ...
-
Žoliautoja R. Žukauskienė: augalai dalijasi su mumis savo galiomis2
Nuo senų laikų lietuviai prieš didžiąsias metų šventes eidavo į pirtį. Ne išimtis ir Rasų šventė – laikas, kai gamtos galių pakilimo taškas aukščiausias, tad vandens ir augalų sveikatinamasis, apvalom...
-
Sengirės fondas išpirko mišką Kapiniškių kraštovaizdžio draustinyje5
Išsaugoti senąsias Lietuvos girias įkurtas Sengirės fondas Varėnos rajone įsigijo 4,75 hektaro (ha) išskirtinį miško sklypą, pranešė fondas. ...
-
Graikijoje ir Turkijoje laukiama karščio apogėjaus1
Tris dienas trunkanti karščio banga Graikijoje ir Turkijoje ketvirtadienį turėtų pasiekti apogėjų. Pasak Graikijos meteorologijos tarnybos, ankstyvą popietę Vidurio Graikijoje ir Peloponeso pusiasalyje laukiama iki 45 laipsnių kaitros. ...
-
Voverių šeimyna – pramoga Plungės dvaro parko lankytojams2
Plungės dvaro parke tikra pramoga atvykėliams tapo voverių porelė. Mielus ir nebaikščius gyvūnus stebi tiek patys plungiškiai, tiek turistai. ...
-
Gamtos oazę naikina nuotykių ieškotojai6
Vienoje gražiausių Lietuvos vietų, netoli Labanoro girios, veikia nelegali lenktynių trasa. Vietiniams ramybę drumsčia greičio ir nuotykių mėgėjai. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su vietos gyventoju Tadu Černiausku. ...
-
Vyras augina apie 300 balandžių: jiems nupirko ne tik namą2
Šiaulietis balandininkas savo paukščiams nupirko namą. Vyras juokauja, kad jeigu ne balandžiai, matyt, ir toliau gyventų bute. Jis namuose augina apie 300 balandžių, praneša LNK. ...
-
Dilema keturkojų augintojams: atostogauti kartu ar palikti namuose?2
Kol vieni planuodami atostogas svarsto, kur apsistoti ir ką pamatyti, kiti suka galvas, kur per atostogas palikti savo augintinį, o gal pasiimti jį kartu. Kas geriau pačiam keturkojui? Šią temą LNK žurnalistė aptarė su veterinarijos gydytoja Mi...
-
Pajūrio pievose – mažasis varpenis
Šiais metais dauguma gėlių ir kitų augalų dviem savaitėmis anksčiau išdygo, subrandino žiedus. Tačiau vienintelėje Lietuvos mažojo varpenio augavietėje aplinkosaugininkai su nerimu dairėsi po pievas – varpenis vėlavo dygti. ...
-
Ventos regioniniame parke ketvirtokė rado krokodilo dantį6
Akmenės rajone, Ventos regioninio parke, apsilankiusi moksleivių grupė rado krokodilo dantį, trečiadienį pranešė Ventos regioninio parko lankytojų centras. ...