- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Itin plona, maždaug 50 tūkst. kartų už žmogaus plauką plonesnė suyranti plėvelė galėtų apsaugoti Didįjį barjerinį rifą nuo degradavimo, antradienį paskelbė mokslininkai.
Į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Didysis barjerinis rifas, kasmet priviliojantis milijonus turistų, dėl vandens temperatūros kilimo, siejamo su klimato kaita, kenčia nuo masinio blukimo reiškinio, nulemiančio koralų nykimą.
Australijos jūrų biologijos instituto mokslininkus padrąsino plūduriuojančio „Saulės ekrano“, pagaminto iš kalcio karbonato, bandymų rezultatai. Pasirodė, kad tokia plėvelė saugo koralus nuo blukimo.
„Ji sukurta plūduriuoti vandens paviršiuje virš koralų, o ne tiesiogiai ant koralų, ir užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo Saulės“, – sakė fondo „Great Barrier Reef Foundation“ vykdomoji direktorė Anna Marsden (Ana Marsden).
Bandymai su septynių skirtingų tipų koralais parodė, kad tokia apsauginė danga maždaug 30 proc. sumažina Saulės šviesos kiekį ir apribojo daugumos koralų rūšių blukimą.
"(Projektas) sudarė galimybę išbandyti idėją, kad sumažindami koralus pasiekiančios Saulės šviesos kiekį ... galime užkirsti kelią jų blukimą nulemiančiam stresui“, – sakė A. Marsden.
Prie projekto, kuriam vadovavo šalies polimerinius banknotus sukūrę mokslininkai, prisidėjo įvairių sričių specialistai.
„Šiuo atveju ... naujovę įgyvendino chemijos inžinieriai ir polimerų mokslo ekspertai, dirbdami drauge su jūrų ekologais ir koralų ekspertais“, – sakė A. Marsden.
Australija, naudojanti daug anglimis kūrenamose elektrinėse pagamintos elektros ir turinti palyginti mažai gyventojų, yra laikoma viena didžiausių pasaulyje teršėjų šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, skaičiuojant vienam gyventojui. Aktyvistai ragina Kanberą labiau saugoti aplinką.
Didžiajam barjeriniam rifui pavojų kelia ir plėšrios, koralais mintančios jūrų žvaigždės, taip pat žemės ūkio nuotekos.
Pasak A. Marsden, būtų nerealu sakyti, kad „Saulės ekranas“, pagamintas iš medžiagos, kurios randama ir koralų skeletuose, galėtų uždengti visą 348 tūkst. kv. km užimantį rifą.
„Bet jį būtų galima naudoti mažesniu, vietos mastu, siekiant apsaugoti vertingas ar dideliame pavojuje atsidūrusias rifo dalis“, – sakė ji.
„Šiai koncepcijai reikia daugiau darbo ir bandymų, kol prieisime tą etapą, bet tai džiuginantis įvykis tokiu metu, kai mums reikia išstudijuoti visas galimybes ir užtikrinti Didžiojo barjerinio rifo išsaugojimą būsimoms kartoms“, – pažymėjo ji.
Rifo pagrindą sukuriantys kietieji koralai iš kalcio karbonato – tos pačios medžiagos kaip mokyklinė kreida – suformuoja kietą skeletą. Minkštieji koralai kalcio karbonato sukaupia mažiau.
Verslo konsultavimo ir audito firmos „Deloitte Access Economics“ pernai parengtoje ataskaitoje Didysis barjerinis rifas buvo įvertintas kaip 56 mlrd. Australijos dolerių (34,6 mlrd. eurų) vertės turtas. Apskaičiuojant jo vertę buvo atsižvelgta į pajamas iš turizmo ir netiesioginę vertę žmonėms, kurie dar neapsilankė prie šio rifo, bet apie jį žino.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2
Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas2
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2
Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2
Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...
-
Vyriausybė nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį1
Vyriausybė trečiadienį nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį. ...