Keturkojams prieglaudose nebepakanka vietų

Gyvūnų prieglaudos ragina žmones būti atsakingesnius. Šeimininkų pamestiems keturkojams prieglaudose nebepakanka vietų.

Gyvūnų prieglaudos ragina žmones būti atsakingesnius. Šeimininkų pamestiems keturkojams prieglaudose nebepakanka vietų.

Gyvūnų prieglaudoje „SOS gyvūnai“ šiuo metu laikomi 149 augintiniai. Gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ prieglaudoje Vilniuje  – 100 beglobių keturkojų.  Į šias įstaigas jie atkeliavo įvairiais būdais: vienus į atvežė juos gatvėje radę žmones, kitus rado patys darbuotojai, dar kitus prie vartų paliko šeimininkai.

„Žmogus neturi atsakomybės jausmo – šiandien paėmė gyvūną kaip daiktą, o kitą dieną suprato, kad jis nebereikalingas“, – sako VšĮ „SOS gyvūnai“ vadovė Ilona Mazenceva.

„Lesės“ savanorė pasakoja, jog neretai žmonės tiesiog nesuvokia, kaip veikia prieglauda. Jie mano, kad gyvūnų prieglaudos – tarsi valstybinės įtaigos, privalančios priimti visus šeimininkams pabodusius gyvūnus.

Realybė kitokia – jokios valstybės paramos šios įstaigos nesulaukia. O kiekvienam beglobiam gyvūnui priglausti reikia rasti ir vietos, ir lėšų.  Todėl sunkiai besiverčiančios gyvūnų prieglaudos laukia visokeriopos žmonių paramos.

„Oi, mūsų svajonės yra didelės. Norime turėti Europos standartus atitinkančią [prieglaudą] su savo teritorija. Šiuo metu, pavyzdžiui, Vilniuje teritorijos neturim“, – situaciją nusako VšĮ „Lesė“ savanorė Galina Krasovskaja.

I. Mazanceva tikina, kad pirmiausia reikia pačių žmonių atsakingumo ir suvokimo, kad šuo yra toks pat gyvas padaras, kaip ir žmogus. Ji taip pat užsimena apie organizacijos patiriamą nepriteklių.

„Mums niekada pro šalį nebūna sausas ar šlapias maistas šunims, katėms. Gali būti ir mėsytė, konservai, kaulai,  iš kurių mes verdam košes, sultinius ir kiekvieną dieną maitinam šuniukus ir katinus. Taip pat reikalingos plovimo priemonės“, – tvirtina „Lesės“ vadovė.

Šilumos ir dėmesio išsiilgę beglobiai keturkojai kasdien laukia naujų šeimininkų. Prieglaudų darbuotojai skatina žmones užsukti juos pavedžioti, pažaisti ar savanoriauti gyvūnų globos organizacijose.

„Gyvūnai nori būti paglostyti. Galit pasižiūrėti – pas mus prieglaudoj kiekvienas prašysis dėmesio“, – priduria G. Krasovskaja.

Didžiausias pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio, vadinamųjų 2 procentų, gaunančios prieglaudos neslepia vasarą itin stingančios lėšų. Geros valios žmonės kviečiami paremti gyvūnų globos organizacijas ar suteikti keturkojams šiltus naujus namus.


Šiame straipsnyje: Gyvūnaiprieglaudakatėsšunys

NAUJAUSI KOMENTARAI

prieglaudose gyvūnams nebepakanka vietų

prieglaudose gyvūnams nebepakanka vietų portretas
dėl žmonių žiaurumo ir negailestingumo, mėtant gyvūnus į gatvę, kaip pabodusius žaislus. Ir dėl valstybinės politikos nebuvimo gyvūnų gerovės klausimu. Jei būtų skiriamos lėšos benamių gyvūnų sterilizacijai ir kastracijai, situacija tikrai pasikeistų.

Žmonės,

Žmonės, portretas
nebūkit tokie negailestingi ir neatsakingi! Bent jau tie, kurie iš namų išmeta gyvūnus į gatvę. Juk jie negali savimi pasirūpinti. Sunku įsivaizduoti, kaip galima draugą, šeimos narį išmesti į gatvę.Kas beatsitiktų.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių