- Parengta pagal „AP News“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pokyčiai: Indijoje šiltėjantis klimatas verčia mokslininkus toliau kurti atsparesnes sėklas.
Indija – viena didžiausių kviečių ir ryžių augintojų bei vartotojų pasaulyje. Mokslininkai jau seniai stengiasi išauginti sėklas, kurios padidintų derlių, būtų atsparios sausrai ar augalų ligoms. Šis poreikis didėja, nes dėl besikeičiančio klimato orai tampa vis ekstremalesni ir nenuspėjamesni.
Dėl neprognozuojamų liūčių ir didėjančio karščio gyvenimas tampa sunkesnis ne tik Rajanpeto, kaimo sausringuose Indijos pietuose, gyventojams.
Jie taip pat kenkia tūkstančiams hektarų čia auginamų ryžių.
„Anksčiau žinodavome, kada ir kiek laiko lyja, ir pagal tai sėjome sėklas. Dabar viskas taip nenuspėjama, kad dažnai sėklos nedygsta, nes būna per daug lietaus arba visiškai sausa“, – kalbėjo P. Ravinderis Reddy, buvęs kareivis, prieš 16 metų pradėjęs ūkininkauti savo šeimos žemėje.
P. R. Reddy laimei, Indijos žemės ūkio mokslinių tyrimų organizacijos jau daugelį metų stengiasi sukurti ryžių sėklas, kurios geriau atlaikytų klimato permainas.
Pastaruosius penkerius metus jis eksperimentavo su naujomis veislėmis ir tikino, kad jos duoda geresnį derlių net esant mažesniam vandens kiekiui ir yra atsparesnės ligoms.
„Pasėjau jas ketvirtadalyje savo 25 hektarų lauko, nes vis dar yra senesnių veislių paklausa, bet manau, kad po kelerių metų naudosime tik šias atsparias sėklas“, – tvirtino P. R. Reddy.
Šių metų pradžioje paskelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje rašoma, kad praėjusiais metais daugiau kaip 700 mln. žmonių badavo, o daugiau kaip trečdalis pasaulio gyventojų negali sau leisti sveikai maitintis, todėl vis dažniau prireikia atsparių sėklų, iš kurių būtų galima patikimai užauginti maistą.
Kadangi Indija yra viena iš labiausiai klimato poveikio pažeidžiamų šalių, šios naujos sėklos yra labai svarbios siekiant užtikrinti, kad ji pagamintų pakankamai maisto savo gyventojams ir eksportui.
Intensyvėjant klimato kaitai, beveik 120 mln. Indijos ūkininkų, kurių dauguma turi mažiau nei 5 akrus (2,2 ha) žemės, patiria grėsmę savo pragyvenimo šaltiniams dėl nepastovių kritulių, kylančios temperatūros ir padažnėjusių kenkėjų antplūdžių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Europos taurė: Vilniaus „Wo...
-
Prie Prezidentūros protestuot...
-
Pristatytas Rūdninkų poligon...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
Vilniuje sužibo dešimtys Kal...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
Prie Prezidentūros – protes...
-
Sąjūdžio istorinės atminti...
-
Lietuvos sporto žurnalistų f...
-
Protestuojančių kartvelų pa...
-
Atminimo lenta – ornitologinės stoties įkūrėjuiKauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus užsakymu pagaminta ir pritvirtina atminimo lenta Ventės rago ornitologinės stoties įkūrimo 1929 m. iniciatoriui ir pirmajam paukščių žieduotojui Ventės rage Mikui Posingiui. ...
-
„Copernicus“: 2024-ieji neabejotinai bus karščiausi metai per visą istoriją2Šie metai „iš esmės neabejotinai“ bus karščiausi per visą istoriją ir pirmą kartą viršys kritinę ribą, kuri saugo planetą nuo pavojingo perkaitimo, pirmadienį pareiškė Europos klimato kaitos tarnyba &bd...
-
Didžiulis žingsnis į priekį: laukinėje gamtoje išnykusios havajietiškos varnos paleistos į laisvę1Havajuose, Maui saloje, į laisvę paleistos penkios havajietiškos varnos arba alalos. Pastarąjį kartą jos buvo aptinkamos Havajų Didžiojoje saloje, tačiau 2002 m. laukinėje gamtoje jos išnyko. Šie paukščiai, apibūdinami ka...
-
Specialistai pataria: kaip išsirinkti eglutę, kad pavasarį ją būtų galima pasodinti Kalėdų miške?Kai į namus atkeliauja žaliaskarė, nudžiunga visa šeima – tokia graži, žalia, kvepianti mišku. Tačiau prabėga pora savaičių, ir šventės žvaigždė atsiduria prie atliekų konteinerio. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia...
-
Nuo mėlyno dangaus iki girgždančio sniegoAr kada nors susimąstėte, kodėl dangus yra mėlynas arba kodėl Mėnulis naktį atrodo toks šviesus? Pasaulis aplink mus yra pilnas paslapčių, ir net kasdieniai reiškiniai slepia intriguojančius gamtos dėsnius. ...
-
Amūrinė leopardė leidosi į amžinąją medžioklę1Kalifornijoje Palmių dykumos zoologijos sode nugaišo 21 metų amūrinė leopardė Zoja, kuri čia praleido daugiau nei dešimtmetį. Zoja buvo viena seniausių nelaisvėje gyvenusių leopardžių. Amūriniai leopardai kilę iš Rytų Rusijo...
-
JT perspėja, kad sausros visam pasauliui kasmet atsieina šimtus milijardų JAV dolerių1Sausros pasauliui kasmet atsieina daugiau nei 300 mlrd. JAV dolerių, antradienį, antrą Saudo Arabijoje vykstančių tarptautinių diskusijų dykumėjimo tema dieną paskelbtoje ataskaitoje perspėjo Jungtinės Tautos. ...
-
Kokie orai mūsų laukia pirmą žiemos savaitę?Pirma žiemos diena nudžiugino pasirodžiusia saule ir ramiu oru. Tačiau šiandien saulės jau nebepamatysi. Tamsuma ir pilkuma vėl apėmė dangų. O sinoptikai jau įžvelgia ir atšalimą. Apie artimiausias prognozes LNK žurnalistas kalbėjos...
-
Susitarimas dėl taršos plastiku nepasiektas, derybos tęsis kitais metais1Derybininkai, savaitę Pietų Korėjoje dirbę dėl sutarties pasaulinei taršos plastiku krizei išspręsti, susitarimo nepasiekė ir planuoja derybas pratęsti kitais metais. ...
-
Pakaunėje daugėja jūrinių erelių8Kauno marių regioniniame parke aptiktas jūrinių erelių lizdas yra net 37 m aukštyje. Tai aukščiausiai sukrautas žinomas šių paukščių lizdas šalyje. ...