- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, kad tokios audros metu gali padidėti kraujospūdis, sutrikti kvėpavimas, imuninė sistema. Tačiau yra ir tokių, kurie skuba ne į gydytojo kabinetą, o ruošiasi pamatyti bei įamžinti šį gamtos reiškinį.
Fotografas Tadas Janušonis papasakojo, ar lengva šį gamtos reiškinį užfiksuoti bei ar įmanoma jį pamatyti plika akimi.
– Jeigu dieną pakeltume akis į viršų, tai pašvaisčių nepamatytume. Bet vakare, kai sutems, galbūt ir pamatysime, ar ne?
– Taip, jeigu bus geomagnetinė audra, tai pašvaistes pamatyti įmanoma.
– Ar tai dažnas reiškinys Lietuvoje? Pasižiūrėjus į jūsų feisbuko paskyroje keliamas nuotraukas, panašu, kad pamatyti galima kas kelias savaites.
– Dabar padidėjęs saulės aktyvumas. Saulė būna aktyvi maždaug kas vienuolika metų ir dabar eina prie saulės piko. Kai saulė – ties piku, ji nuolat spjaudosi – pliūpsniai, blyksniai ir gana dažnai galima pamatyti pašvaistes. Plika akimi būna matomos maždaug kas du mėnesius. Prieš gerą mėnesį buvo ryškios pašvaistės. Ir vakar buvo labai ryškios, deja ne Lietuvoje, pritrūko trijų valandų. Jeigu būtų šiek tiek ilgiau užsitęsusi audra, tai būtume matę labai ryškiai virš galvos, tikriausiai taip dar dešimtmečius nebuvo švietę.
– Tai pasisekė kaimynams? Gal lenkams?
– Toliau – Naujoji Zelandija, Australija. Tai visai kita pusė, tuo metu buvo naktis ir tiesiai į juos ėjo, o mums pritrūko.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar įmanoma paaiškinti paprastam žmogui, kas čia per reiškinys? Kas turi įtakos jo atsiradimui?
– Tai – atmosferos optikos reiškinys, bet prasideda nuo saulės. Saulė spjauna daleles, ne tik šviesą saulė spinduliuoja, bet kartais ir daleles, ir kai tos dalelės sąveikauja su žemės magnetiniu lauku, dalelės nukreipiamos į polius, ten tos dalelės lyja, sužadina atmosferą, kuri pradeda švytėti ir taip matosi pašvaistės.
– Labai gražiai skamba, labai gražiai atrodo. Ar nepavojinga? Gal gali koks meteoritas nukristi ant mūsų?
– Reiškinys mums visiškai nepavojingas. Tiesa, jeigu būtų toks pat pliūpsnis, koks buvo prieš 150 metų, tai visa elektra būtų iškepusi. Pavyzdžiui, 2012 metais buvo ne į žemę nukreiptas toks pliūpsnis, tai jeigu būtų į žemę nukreiptas, mūsų elektronikai būtų galas. Tiesiog iškeptų transformatorinės, perdavimo laidai ir dar kelis metus užtruktų kol atsigautume. Žmogui visiškai jokios įtakos neturi, nebent turintiems širdies stimuliatorių. Gal tada yra kažkokia įtaka, bet šiaip žemės atmosfera sulaiko tas daleles. Jeigu esi kosmonautas, tada taip, tai – papildoma radiacija.
– Kai ateina tas laikotarpis, kai išgirstate, kad bus geomagnetinės audros Lietuvoje, tai fizikai, fotografai ir visi kiti norintys išvysti tokį retą Lietuvoje reiškinį skuba į lauką ir fotografuoja. Ar galima su telefonu nufotografuoti?
– Taip, galima ir su telefonu nufotografuoti. Ne kartą pats su telefonu esu nufotografavęs, bet daug geriau su fotoaparatu. Iš karto dar noriu paminėti, kad plika akim tikrai nesimato taip, kaip nuotraukose. Nuotraukos – melas. Taip yra dėl to, kad fotoaparatai surenka šviesą. Labai ilgai renka šviesą ir pasimato visos spalvos, struktūros ir taip toliau. Plika akis mato balkšvą švytėjimą. Pačias ryškiausias spalvas būtų buvę įmanoma pamatyti sekmadienį, visas spalvas būtume matę, bet, deja, nepasisekė.
– Ar pirmadienį vakare dar galima tikėtis išvysti, kad ir kokią mažą pašvaistę danguje?
– Nebent su fotoaparatu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2
Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas2
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2
Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2
Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...
-
Vyriausybė nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį1
Vyriausybė trečiadienį nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį. ...
-
Į šešis Kretingos rajono tvenkinius paleista pusantro tūkstančio žuvų1
Šeši Kretingos rajono tvenkiniai pagausinti žuvų ištekliais. Iš viso į juos paleistos keturios žuvų rūšys, kurių bendras skaičius siekia kiek daugiau nei pusantro tūkstančio. ...