Mokslininkų įspėjimų nepaisę susiduriame su klimato anomalijomis

  • Teksto dydis:

Liepos pradžia tapo karščiausia savaite visame pasaulyje. O praėjęs birželis buvo šilčiausias mėnuo per visą stebėjimo istoriją.

Jau artimiausią savaitgalį Graikijoje, Kipre, Turkijoje prognozuojamas per 40 laipsnių karštis. Lietuvoje sekmadienį taip pat prognozuojama, kad karštis kils iki 33 laipsnių, praneša LNK.

Apie karščius plačiau dalijosi klimatologas, Vilniaus universiteto profesorius  Arūnas Bukantis.

– Mokslininkai jau senų seniausiai buvo perspėję, kad mūsų laukia karščiai. Atrodo, kad jų niekas nenorėjo klausyti, o dabar tai tampa tiesiog nebevaldoma. Kas toliau?

– Toliau karščiai tik stiprės ir dažnės. Šiais metais Ispanijoje pirmoji karščio banga užfiksuota balandį, nors ten dar sausros tęsiasi treti metai. Tokios anomalijos išsekina ne tik žmones, bet ir gyvūnus, augaliją. Pietų Europoje yra išsekę vandens ištekliai. Kol kas ši karščio banga pasiekė tik pietų Europą, bet dabar ji slenka Balkanų link. Ypatingai šis regionas yra paveikus tokioms karščio bangoms.

– Žmonės Italijoje yra perspėjami dėl ateinančios karščio bangos. Ten prognozuojama iki 48 laipsnių, Ką tai reiškia žmogui? Ar nebus galima išeiti į gatves?

– Visais požiūriais tai yra pavojinga. Jau 35 laipsnių temperatūra yra pavojinga vaikams, senjorams, o tokia aukšta temperatūra yra pavojinga kiekvienam iš mūsų.

Labai suaktyvėja medžiagų apykaita, gresia dehidratacija, galimi šiluminiai smūgiai. Darbai, sportas ir kažkokia aktyvi veikla turi būti ribojama  ar net nutraukiama. Reikia paminėti, kad ir naktys ten labai karštos, dažnai nenukrenta žemiau 20 laipsnių. Kanaruose užfiksuota 30 laipsnių temperatūra naktį. Tai dar labiau sekina organizmą.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

 

 

– Lietuvoje ši vasara yra tikrai sausa. Tačiau išvengėme tokių brutalių karščio bangų.

– Ši vasara labai artima vidutinėms daugiametėms normos. Temperatūra neviršija vidurkių, bet birželį buvo penkios dienos, kai temperatūra buvo pasiekusi 30 laipsnių.  Šitokią temperatūrą lemia tropinių oro masių įsiveržimas iš Afrikos, tai kol kas mūsų nepasiekė. Dabartinėmis prognozėmis remiantis tai sekmadienis bus vienintelė diena, kada jau pasieksime 30 laipsnių.

– Dar vienas šio ryto pranešimas, kad Kalotės ežere miršta žuvys, nes trūksta deguonies. Vandens temperatūra 24 laipsniai, daug dumblių. Net Lietuvoje, kai nėra ypatingo karščio, girdime apie tokius dalykus. Ar tai tiesiog įprasta situacija vasarą?

 – Šią vasarą galima sakyti įprasta situacija. Prie aukštos temperatūros prisideda tarša, azoto, fosforo junginiai, kurie patenka į vandenį. Tada klesti dumbliai, jie naudoja deguonį ir tada žuvims pasidaro nepakeliamos sąlygos.

– Kartu su karščiu atsiranda kitų, pavojingų reiškinių. Išdžiūvusios upės, vandens stygius, miškų gaisrai, audros. Tokių reiškinių tik daugės?

– Naujausiais duomenimis dabar prie Juodosios jūros iškrito didžiuliai kritulių kiekiai. Tokie kontrastai, didžiulės liūtys, karščiai, sausros kontrastuoja tarpusavyje. Tokios anomalijos susijusios su bendru atmosferos cirkuliacijos persitvarkymu, vandenyno cirkuliacijos persitvarkymu.

– Mokslininkai sako, kad ypatingai pavojingas vis labiau šylantis vandenynų vanduo. Apie ką jie kalba?

– Dabar jau yra nustatyta, kad per pastaruosius 40 metų, vandenynų temperatūra pakilo dviem, trim laipsniais. Tai netgi daugiau nei oro temperatūros pakilimas. Sutrinka ir vertikalioji sąmaiša vandenyne, bet ir horizontalių srovių sistema. Sunku apskaičiuoti, mes ne viską žinome apie vandenyną.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

ghknbvgy

ghknbvgy portretas
karščiai yra geras reiškinys, reikia naudotis jais - visą reikalingą šilumą karšto vandens ruošimui, gamybiniams procesams, energetikai reikia imti iš aplinkos. Energijos poreikiai transportui taip pat mažėja dėl mažesnių nuostolių, pav. elektriniame transporte - nereikia šildyti, sausi keliai sudaro mažesnį pasipriešinimą ir energijos nuostolius. Augalų augimo greitis proporcingas aplinkos temperatūrai, o vandenį drėkinimui reikia kaupti ir naudoti protingai - leisti į gruntą, o ne purkšti į orą, nes taip jo netenkama dėl išgaravimo. O verslams mokslas rūpi tik tiek, kiek tai leidžia gauti greitą pelną, nesvarbu kokios bus pasekmės aplinkai ir žmonėms, mokslas neveikia pats iš savęs ir nėra kokia nors dangiška institucija, jis dažniausiai tarnauja blogiems tikslams - kuria karines technologijas, didesnio žmonių išnaudojimo algoritmus, pasitenkinimo esama situaciją įtaigos metodus, net gi religijoms - kuria mitus apie neva jų indėlį į mokslą ir pažangą, nutylėdami jų nusikaltimus

Aha

Aha portretas
Dar aršiau miškus, parkus ir net kapinių medžius kirskit, skuskit vejas iki pašaknų, gyvos žolelės nepalikdami - ir turėsim netrukus Sacharą visur!

Tipo,mes nepisėme..

Tipo,mes nepisėme..  portretas
Slykštus atsakomybės suvertimas "mums",kai gamtos išteklius savo lobizmui be saiko plėšia ir tinsta keli šimtai oligarchinių blakių o gamtą naikina milijardai geometrine progresija besidauginantys papuasai.
VISI KOMENTARAI 15

Galerijos

Daugiau straipsnių