- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol galima stebėti tiesioginių transliacijų metu. Specialios kameros, kurias netoli lizdų pritvirtino tyrimus atliekantys ornitologai, atskleidžia iki šiol tik mokslininkams matytą paukščių gyvenimą. Transliacijos veiks iki vasaros pabaigos.
Kaip pasakojo gamtosauginės iniciatyvos autoriai, šiuo metu jūrinio erelio lizde jau vienas jauniklis, kiti paukščiai peri pirmuosius kiaušinius, o dalis dar tik tvarko po žiemos apirusius lizdus ir ruošiasi ilgiau nei mėnesį truksiančiam perėjimo laikotarpiui.
„Lygiai prieš metus paukščiais besidomintiems žmonėms pirmąsyk suteikėme galimybę iš arti stebėti erelių žuvininkų kasdienybę. Šiemet, matydami, kokio populiarumo sulaukė transliacijos bei kokią naudą retų rūšių ištirtumui atnešė, su Lietuvos paukščius tiriančiais specialistais įgyvendinome dar ambicingesnį planą – iš karto penkias tiesiogines transliacijas. Vieniems tai bus proga susipažinti su neregėtais saugomais sparnuočiais, o ornitologams – surinkti vertingos informacijos apie kiekvienos rūšies biologiją, elgesį, ekologiją“, – sakė Marius Karlonas, transliacijas inicijavusių „Ornitostogų“ įkūrėjas.
Kameros pritvirtintos saugiu atstumu nuo lizdų ir filmuoja netrikdydamos paukščių. Visą reikiamą įrangą finansavo ir sukonstravo iniciatyvos partneris transporto ir logistikos įmonė „Transtira“, o iškėlė profesionalūs arboristai aukštalipiai. Dalis kamerų buvo iškeltos net į keliasdešimties metrų aukštį. Pavyzdžiui, jūrinio erelio lizdas sukrautas aukštoje drebulėje, o žuvininko – pačioje pušies viršūnėje.
Paukščių gyvenimą galima stebėti realiuoju laiku per kompiuterį arba išmanųjį telefoną, o praleidus ką nors svarbaus, pažiūrėti 24 valandų įrašą.
Lizduose – išlikimo dramos
M. Karlonas pažymi, kad tiesioginės transliacijos rodo tokį paukščių gyvenimą, koks jis yra iš tikrųjų – nepagražintas ir pilnas dramų, kurios ne visada baigiasi laimingai. Pavyzdžiui, pernai transliacijos stebėtojai tapo liudininkais, kaip vištvanagis per kelias dienas vieną po kito iš lizdo pasigrobė ūgtelėjusius erelių žuvininkų jauniklius.
Pirmųjų dramų netrūksta ir šiemet. Kovo pabaigoje po žiemojimo Afrikoje grįžusi žuvininko patelė, kuriai žmonės davė Laumės vardą, turėjo atsikovoti iš svetimos patelės tiek patinėlį, tiek senąjį lizdą. O štai juoduosius gandrus vieną naktį atakavo kaimynystėje įsikūrusi naminė pelėda.
„Gamtoje nėra gerųjų ir blogųjų veikėjų, čia viskas vyksta pagal paprastą principą – išgyvena tik stipriausi ir gudriausi. Todėl šias transliacijas kviečiu stebėti kaip nenuspėjamą laukinės gamtos metraštį ir viską, kas nutinka lizduose, vertinti atsisakant mums, žmonėms, priimtinų moralės kategorijų. Gamta iš tiesų yra paprasta ir teisinga, joje niekas nevyksta be priežasties“, – sakė ornitologas.
Rečiausi įsikūrė Dainavos girioje
Visi stebimi paukščiai yra skirtingi tiek gyvenamosiomis buveinėmis, tiek elgesio ypatumais. Rečiausi iš jų – laplandinė pelėda ir gyvatėdis – namais pasirinko Dainavos girios pušynus.
Laplandinė pelėda. E. Drobelio nuotr.
Filmavimo kameromis fiksuojama pelėdų porelė tame pačiame lizde vaikus vedė ir pernai. Tiesa, po rudens lizdas buvo išbyrėjęs, todėl su „Transtira“ pagalba joms buvo iškeltas dirbtinis lizdas.
Natūraliai laplandinė pelėda yra šiaurinių kraštų sparnuotis, tačiau izoliuota ir gana gausi šių paukščių populiacija įsikūrė Baltarusijoje, iš kurios pamažu plinta į mūsų kraštą. Manoma, kad 2023 m. Lietuvoje galėjo perėti 5–10 šių paukščių porų.
Tuo tarpu pirmasis gyvatėdžių perėjimo atvejis Lietuvoje fiksuotas tik prieš kelis metus. Dainavos girioje jų lizdą aptiko ornitologas Eugenijus Drobelis. Kasmet mūsų krašte gali perėti tik iki 5 porų.
Gyvatėdžiai. „Ornitostogų“ nuotr.
Kaip parodė kameros įrašas, gyvatėdžių pora į lizdą grįžo balandžio 1 dieną. Šiuo metu porelės nariai neša į gūžtą pušų šakeles ir ruošiasi perėjimui. Paprastai patelė deda tik vieną kiaušinį. Šis pietinių kraštų paukštis, kaip sufleruoja jo pavadinimas, minta gyvatėmis, driežais ir varliagyviais.
Tiesioginės transliacija vykdomos glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos ornitologų draugija (LOD) bei Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejumi, kurie šiuo metu su Gamtos tyrimų centru rengia knygą „Lietuvos fauna. Paukščiai“. Visa medžiaga apie paukščių veisimosi biologiją ir ekologijos ypatumus bus panaudota minėtame leidinyje ir mokslinėse publikacijose ateityje. Transliacijos vyksta su Aplinkos apsaugos agentūros išduotais leidimais.
Tiesiogines transliacijas iš paukščių lizdų galima stebėti puslapyje www.ornitostogos.lt.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Meteorologas atskleidė, kas lėmė Lietuvą siaubusio pavojingo viesulo susiformavimą4
Praėjusią savaitę Lietuvoje siautė ne tik audra, bet ir daug baimės sukėlęs viesulas. Šeštadienį Šiaulių gyventojai užfiksavo neeilinį gamtos reiškinį. „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje&l...
-
Rumunijoje po turisto žūties nuspręsta išnaikinti beveik 500 lokių8
Rumunijos parlamentas pirmadienį pritarė, kad šiais metais būtų sumedžiota beveik 500 lokių, siekiant kontroliuoti saugomos gyvūnų rūšies „perteklinę populiaciją“, šalyje kilus nepasitenkinimui dėl mirtino turisto u...
-
Joniškio rajone – neramumai dėl gyventojų saugumo: siautėja galimai apsirgę vilkai4
Prieš daugiau nei metus Joniškio rajone pasirodė galimai apsirgę vilkai, kurie draskė naminius gyvūnus. Valdžia sunerimo, mat prieš savaitę gauti dar trys pranešimai apie Žagarės gyvenvietėje vilkų padarytą žalą. Vėl r...
-
Šalčininkų rajone dėl žievėgraužio tipografo pažeistų miškų skelbiama stichinė nelaimė4
Žievėgraužiui tipografui pažeidus per 25 tūkst. kubinių metrų eglynų, Šalčininkų rajono savivaldybėje skelbiama stichinė nelaimė. ...
-
Bulgarija susiduria su karščio banga ir gaisrais5
Bulgarijos ugniagesiai gesina daugybę miškų gaisrų šalyje tvyrant kaitrai. ...
-
Konservatorius siūlo įteisinti Miškininko dieną13
Seimo narys konservatorius Justinas Urbanavičius siūlo įteisinti Miškininko dieną. ...
-
Dėl šeštadienį Lietuvoje siautusios audros elektros vis dar neturi per 170 vartotojų
Lietuvoje šeštadienį siautus stipriems lietums ir vėjui, elektros tiekimas sutriko beveik 3 tūkst. vartotojų. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, sekmadienio rytą elektros vis dar neturi 171 vartotojas. ...
-
Savaitgalis Dzūkijoje: iškeisk miestą į mišką2
Miškininkai ragina vasaros atostogų, laisvadienių metu lankyti neatrastus pažintinius takus, muziejus, poilsiavietes miškuose. Kviečiame į miškingiausią Lietuvos regioną. Kelionės kryptis – Druskininkai? Varėna? O gal Alytus...
-
Miško advokatės svajonė – kurti žaliąją gerovės valstybę10
Kai esame apdovanoti tokia karšta vasara, norisi pasiieškoti ir vėsesnio prieglobsčio. Miško maudynių praktikė Monika Peldavičiūtė visiems sukaitusiems siūlo keliauti į mišką, kur pats gaiviausias klimatas ir kur visomis s...
-
Žuvų daktaro patarimai1
Deja, kaip ir visi gyvi organizmai, žuvys taip pat serga. Augant žuvų ir žuvininkystės produktų paklausai, didėjant jų suvartojimui, atsirandant naujų žuvų auginimo būdų, o daugumai žmonių pradedant auginti žuvis prie namų esančiuose tvenkini...