Lietuvoje – ruduo, pati jo pradžia. Iš jos dar nelaukiame labai rudeniškų reiškinių, tačiau net didžiausi optimistai turi pripažinti, kad diena trumpėja, naktys vėsta, o tai turi tiesioginės įtakos gyvajam pasauliui ir mums.

Atsisveikinus su vasara, kaip niekada greitai mus palieka šviesa. Nuo Joninių diena tapo trumpesnė 3,5 valandos, o iki rudens lygiadienio (taigi – per tris savaites) neteks dar pusantros valandos šviesos. Šios naujienos nereikia ieškoti – visa tai pastebima be jokių prietaisų. Eidami į darbą, matome tik gimstančią dieną, vakare nelauktai greitai mus apsupa tamsa.

Rudens pradžia dar neištrynė vasaros prisiminimų. Aplink mus tebėra labai daug iš vasaros paveldėtų dalykų. Kol kas labai vešliai žydi viržynai. Saulėtu ir karštu oru jie greitai keistųsi, žiedai pradėtų byrėti. Atvėsus jie pratęsia savo būtį ir leidžia nektaru mėgautis visiems vabzdžiams.

Panašiai žydi ražienose javų kamblius jau praaugę reto grožio violetiniai pentiniai, dar vadinami raguoliais, garstukai. Dirvonuose greta nudžiūvusių stiebų marguoja nakvišos, linažolės, buožainės. Visi šie augalai – iš vasaros, tačiau jų žydėjimas gali užtrukti iki vėlyvo rudens.

Ar taip sėkmingai gyvens vabzdžiai, lankantys tuos žiedus, nežinia. Beje, rudens pradžia – žiogų metas. Kai kas nuogąstauja, kad ši vasara žiogams buvusi nepalanki, kad jų buvę gerokai mažiau ir dėl šios priežasties net gandrai anksčiau į žiemavietes išskridę. Iš tikrųjų karšta vasara žiogams patinka.

Tokiu oru galima tikėtis net naujų rūšių iš pietų pasirodymo. Beje, galima tikėtis taip keliaujančių ir Lietuvą pasiekiančių ne tik žiogų, bet ir vabzdžių maldininkų. Prieš keletą metų jie buvo rasti Vilniuje ir kituose miestuose. Manyta, kad stambius, įspūdingų formų vabzdžius kažkas atnešė, atvežė su vaisiais ar statybinėmis medžiagomis. Tačiau gali būti ir kitokių jų plitimo būdų.

O žiogai vis dar griežia. Po saulėtos dienos pasiklausykite – būtinai juos išgirsite.

Beje, šiluma ir saulė neretai pateikia staigmenų. Štai pačioje vasaros pabaigoje prie Vilniaus teko stebėti ore sukančius čiurlius. O fotografas Algis Jakštas Švenčionių krašte matė bent 200 gandrų pulką, nusileidusį palesinėti arime.

Sveikiname rudenį, bet nepamirštame vasaros. Jos ženklai dar gyvi.