Kaip teigia S. Jenkinsas, kai revoliucijos nugali, paprastai prireikia laiko, kad visuomenė prisitaikytų prie jos padarinių. Laikui bėgant geležinkelio eismas buvo reglamentuotas, o jo įvaizdis tapo šviesesnis. Panašiai dabar mėginama atskirti, kas internete yra svarbu, kas yra gerai, o kas – nelabai gerai. Apsipirkinėti internetu yra patogu, tačiau naudotis internetine bankininkyste daugeliui nedrąsu. Įsigalinti trumpalaikių sutarčių ir savarankiško darbo ekonomika turi daug privalumų, tačiau kyla nerimas, kaip tai paveiks bendruomenes. Dirbtinis intelektas vertas susižavėjimo, tačiau apima siaubas dėl valstybės tarnautojų maniakiško noro visur diegti elektroninio stebėjimo sistemas.

Retro technologijų sugrįžimas nėra nei neigiamas dalykas, nei kokia nors laikina mada. Fiksuotasis ryšys tiesiog yra geresnis už mobilųjį ryšį, o FM radijo imtuvas – geresnis už skaitmeninį. Fotografai teigia, kad nuotraukos iš fotojuostos yra geresnės kokybės nei skaitmeninės. Didžėjai žino, kad vinilinių plokštelių skleidžiamas garsas yra sodresnis.

Kaip tyrime apie amatininkystę pabrėžė sociologas Richardas Sennettas, esame užprogramuoti daryti daiktus rankomis, daryti daiktus vien tam, kad darytume, net jei kompiuteris juos gali padaryti už mus. Tai pasakytina apie muziką, sodininkystę, tapybą, maisto gamybą ir, žinoma, keliones. Kai kontorų darbuotojai išeina į pensiją, jie pasineria į tokią veiklą.

Apmąstant naujausias siaubą keliančias istorijas apie bedarbystę skaitmeninėje ateityje, straipsnio autoriaus akis užkliuvo už naujienos apie tai, kaip bankininkų žmonos naudoja savo vyrų premijas. Akivaizdu, kad vis labiau krypstama į patirčių ekonomiką – į tokius dalykus kaip atostogos, interjero dekoravimas, pramogos, kūno kultūra ir privatūs vaikų mokytojai.

Bendra tendencija vienareikšmiška – pereinama nuo daiktų prie patirčių. Įsivyrauja naujoji paslaugų ekonomika. Žengiame į epochą po skaitmeninių technologijų viešpatavimo, į patirčių amžių. Tai bus laikas, kai naujosios technologijos bus mūsų tarnas, o ne viešpats.

„Ir tai labai įkvepia. Nes tai leidžia daryti prielaidą, kad sugebėsime tinkamai priimti revoliucijos padarinius ir nesusinaikinti, o juk tai ir yra svarbiausias išbandymas bet kokiai civilizacijai. Atsižvelgiant į tai, visi kiti mums nepasitenkinimą keliantys dalykai tiesiog nublanksta“, – straipsnį baigia jo autorius.