- Rolandas Maskoliūnas, LRT televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors žmogaus organizmas, kaip yra žinoma, sugeba užsigydyti įvairias traumas bei žaizdas, kartais ir jis bejėgis. Pavyzdžiui, jeigu lūžo koja, pakanka sujungti kaulus ir jie vėl suauga. Kaulinės ląstelės atliks savo darbą. Tačiau jeigu kaulų fragmentus skiria daugiau nei 5 milimetrai, to tarpo kaulinis audinys savaime neužaugins. Tada jam reikia padėti.
„Naudojame specialų plastiką, kuris organizme ištirpsta. Iš to plastiko atspausdinamas karkasas, į kurį biochemikai įsodina kaulines ląsteles bei tam tikrus katalizatorius, kurie „kviestų“ tas ląsteles apsigyventi. Toks „sumuštinis“ implantuojamas ir tada kaulinės ląstelės turi tiltą, terpę, kurią jos gali užpildyt lengviau. Tada užauga naujas kaulinis audinys, o pats plastikas suyra“, – sako J. Griškevičius.
Audinių inžinerijoje pagrindinė statybinė medžiaga – gyvos ląstelės. Pavyzdžiui, odos ląstelės fibroblastai naudojami odai atkurti, o chondrocitai atkuria kremzlinį audinį.
Vilniaus universiteto Kvantinės elektronikos katedroje gaminami 3D karkasai, o VGTU specialistai tiria jų savybes. Stebi, kaip kinta polimero savybės, keičiant jo struktūrą. Tokia analizė leis pasirinkti labiausiai audinių inžinerijai tinkantį darinį.
Šios srities pažangą lemia itin platus ir kūrybingas įvairių metodų naudojimas. Taip gimė tarpdisciplininė sritis – biomechatronika. Joje sujungiami mechanikos elementai, elektronika ir gyvų organizmų dalys arba fragmentai. Taip pat robotikos ir neuromokslo laimėjimai. Tuo siekiama sukurti prietaisus, galinčius sąveikauti su žmogaus raumenimis, skeletu ir nervų sistema. Tokie įrenginiai leis atkurti judrumą žmonėms, netekusiems galūnių, paralyžiuotiems dėl traumos arba sunkios ligos.
Klaudijai Mitchell „mioelektrinę“ ranką sukūrė Čikagos Reabilitacijos Institutas. Ji priima elektrinius signalus, nervais sklindančius iš jos smegenų. Elektrodai padeda signalams peršokti iš kūno į protezą, kuris naudoja kompiuterį, kad suprastų, apie kokį judesį K. Mitchell galvoja. Nervai, valdę prarastą ranką, buvo perorientuoti į krūtinę, arti odos. Nedideli elektrodai, esantys ant odos, fiksuoja šių nervų elektrinius signalus ir siunčia juos į rankoje esančius motorus. Todėl moteris gali mintimis valdyti rankos protezą. Kol kas ši ranka nėra visiškai biomechatroninė. Signalai siunčiami tik viena kryptimi – į ranką. Tačiau ketinama sukurti grįžtamąjį ryšį, kad ranka perduotų tokius pojūčius į smegenis kaip skausmas arba lytėjimas. Tokių fantastiškai skambančių pavyzdžių ir sprendimų metams bėgant sulauksime vis daugiau.
Laidą „Mokslo ekspresas“ per LRT TELEVIZIJĄ žiūrėkite šeštadieniais 15:40 val.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sąmokslas: „Epic Games“ padavė į teismą „Google“ ir „Samsung“
Kompiuterinio žaidimo „Fortnite“ kūrėja „Epic Games“ pirmadienį paskelbė padavusi į teismą technologijų milžines „Google“ ir „Samsung“, kaltindama jas neteisėtu sąmokslu blokuojant konkurenciją &bdquo...
-
Airija „Metai“ skyrė 91 mln. eurų baudą už ES duomenų privatumo pažeidimus2
Airijos reguliavimo institucija, padedanti prižiūrėti Europos Sąjungos (ES) duomenų privatumą, penktadienį pranešė, kad „Facebook“ savininkei „Meta“ skyrė 91 mln. eurų baudą už slaptažodžių saugumo pažeidimus. ...
-
Vilniuje atidarytas pirmasis Baltijos šalyse genų terapijos centras
Biotechnologijų ir farmacijos grupė „Northway“ Vilniuje oficialiai atidarė 50 mln. eurų vertės pirmąjį Baltijos šalyse genų terapijos centrą „Celltechna“. ...
-
Iš TKS į Žemę grįžo „Sojuz“ kapsulė su dviem rusais ir viena amerikiete4
Kazachstane pirmadienį nusileido kapsulė „Sojuz“ su dviem rusais ir viena amerikiete. ...
-
Pranešimų gavikliuose – bombos: ar telefonai, kuriais naudojamės, irgi gali sprogti?19
„Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas Darius Povilaitis paaiškino, kas yra tie „peidžeriai“ ir kam jie buvo naudojami. Taip pat jis teigia, kad technologiškai sprogimas įmanomas tik įmontavus sprogstamosios medžiagos ...
-
Kibernetinio saugumo krizė Lietuvoje: nulaužtos sistemos ir pavojus kiekvieno asmens duomenims13
Programišiai nė neslepia, kad turi informacijos apie kiekvieną iš mūsų. Dėl nutekintų duomenų, žinomi daugumos žmonių slaptažodžiai, sveikatos istorijos. ...
-
„iPhone 16“ išankstinių pardavimų statistika: populiarumo viršūnėje – prabangūs modeliai6
Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ pradėjo „Apple“ gerbėjų su nekantrumu lauktų „iPhone 16“ flagmanų pardavimus. Išankstinės prekybos metu išryškėjo pirmosios tendencijos – daugiausi...
-
JT ekspertai įspėja: dirbtinio intelekto kūrimas negali priklausyti nuo rinkos užgaidų
Jungtinių Tautų ekspertai ketvirtadienį įspėjo, kad dirbtinis intelektas (DI) neturėtų būti kuriamas atsižvelgiant vien tik į rinką, ir paragino sukurti pasaulinio bendradarbiavimo priemones. ...
-
ES teismas panaikino „Google“ už konkurencijos įstatymų pažeidimus skirtą baudą2
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas trečiadienį panaikino 1,49 mlrd. eurų baudą, kurią Briuselis skyrė „Google“ už nesąžiningą konkurenciją. ...
-
Teisės ekspertas: nereguliuoti DI – ne išeitis
Technologijoms ir dirbtiniam intelektui (DI) sparčiai žengiant į priekį, valstybės privalo imtis veiksmų, padėsiančių reguliuoti įmonių kuriamus algoritmus ir dirbtinį intelektą, įsitikinęs profesorius Simonas Chestermanas, Singapūro nacionalin...