Tai yra rimtas smūgis ambicingai Kinijos kosmoso programai, į kurią investuojami milijardai dolerių. Pekinas ją laiko Kinijos iškilimo ir Komunistų partijos, ištraukusios šalį iš skurdo, pergalės simboliu.

Pareigūnai tebesiaiškina, kodėl liepos 2-ąją nepavyko raketos „Long March 5 Y2“ paleidimas, šią savaitę informavo laikraštis „Science and Technology Daily“, citavęs Kinijos Nacionalinės kosmoso administracijos generalinį sekretorių Tian Yulongą (Tien Julongą).

„Long March 5 Y2“ buvo antra Pekino sunkioji raketa, turėjusi iškelti kosmoso stoties komponentus, tolimojo kosmoso tyrinėjimo zondus ir ryšių palydovus. Pareigūnai nepateikė jokių detalių apie incidentą. Dėl šios nesėkmės nuspręsta atidėti dvi misijas į Mėnulį. Antrojoje 2017-ųjų pusėje zondas „Chang'e 5“ turėjo surinkti Mėnulio paviršiaus mėginių, o kitąmet buvo planuota zondo „Chang'e 4“ misija į tamsiąją Mėnulio pusę. Naujos šių misijų datos bus paskelbtos šių metų pabaigoje, sakė Tian Yulongas.

2018 metais taip pat turėjo būti iškeltas Kinijos kosminės stoties pagrindinis modulis, tačiau ši operacija bus atidėta iki 2019-ųjų, sakė jis antradienį per 68-ąjį Tarptautinį astronautikos kongresą Australijos Adelaidės mieste.

Pirmasis šalies mėnuleigis „Yutu“ („Nefritinis triušis“) buvo paleistas 2013 metų pabaigoje, ir nors nuolat susidurdavo su mechaniniais gedimais, jis gerokai pranoko visus gyvavimo lūkesčius ir galutinai išsijungė tik pernai spalį.

Tačiau kol kas Kinija daugiausia kartoja tai, ką JAV ir Sovietų Sąjunga padarė dar prieš kelis dešimtmečius.

Pekinas taip pat siekia vieną dieną išlaipinti savo „taikonautų“ Mėnulyje. „Long March 5 Y2“ turėjo į orbitą iškelti naują eksperimentinį ryšių palydovą „Shijian 18“, sveriantį 7,5 tonos. Tas palydovas būtų skriejęs geosinchronine orbita ir teikęs ryšių paslaugas virš Kinijos teritorijos. Jis turėjo pagerinti interneto ryšį ir sudaryti galimybę žiūrėti daugiau televizijos kanalų.

Birželį Kinija sėkmingai paleido raketą „Long March 4B“. Ji iškėlė pirmąjį kinų rentgeno teleskopą, kuriuo tyrinėjamos juodosios skylės, pulsarai ir gama žybsniai.

Balandžio mėnesį pirmasis Kinijos krovininis erdvėlaivis susijungė su kosmine laboratorija. Tai buvo dar vienas svarbus kinų žingsnis siekiant savo ambicingo tikslo – iki 2022-ųjų įkurti nuosavą kosminę stotį, kurioje įgula dirbtų visą laiką.

Be to, 2020 metais planuojama paleisti šešis savaeigius aparatus, turinčius tyrinėti Marso paviršių ir pargabenti į Žemę grunto mėginių.