- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Vaizdas: išradimas pritaikomas ne vien futbolui, bet ir kitoms sporto šakoms.
-
Dirbtinis intelektas – futbolo varžybų transliacijose
-
Dirbtinis intelektas – futbolo varžybų transliacijose
-
Dirbtinis intelektas – futbolo varžybų transliacijose
-
Dirbtinis intelektas – futbolo varžybų transliacijose
-
Dirbtinis intelektas – futbolo varžybų transliacijose
-
Dirbtinis intelektas – futbolo varžybų transliacijose
Nors UEFA Europos futbolo čempionatas eina į pabaigą, laukia pačios svarbiausios finalinės varžybos, per kurias paaiškės, kuri šalis iškovos čempionų titulą. Kol laukiama rezultatų, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai siūlo tiesiogines futbolo varžybų transliacijas tobulinantį metodą – kompleksinę sistemą, kuri, pašalindama dėl persidengiančių kamerų kampų atsirandančius vizualinius trukdžius, pagerintų žiūrovų patirtį.
Specialus algoritmas
Viena iš galimų per tiesiogines transliacijas atsirandančių problemų – atsitiktinis operatorių pasirodymas vienas kito kadruose. Tokie atvejai ne tik atitraukia dėmesį nuo svarbiausių rungtynių momentų – dėl žiūrovų nepasitenkinimo transliuotojai gali prarasti dalį pajamų.
„Mūsų naujasis išradimas – tai vaizdo operatoriams aptikti pritaikytas algoritmas“, – patikslino vienas iš inovacijos sumanytojų KTU profesorius Rytis Maskeliūnas.
Kaip pabrėžia kitas tyrėjų komandos narys, šiais metais KTU pabaigęs magistro studijas Serhii Postupaievas, operatorių buvimas kadre – dažna futbolo transliacijų problema. Tai lemia sudėtingas tiesioginių sporto transliacijų pobūdis ir daugybė kamerų, išdėstytų aplink stadioną.
KTU nuotr.
„Prestižinius turnyrus filmuoja daugiau nei devynios kameros, todėl persidengiantys vaizdai ir yra pagrindinė problema, smarkiai varžanti operatorių komandą. Vengdami užfiksuoti vieni kitus, jie praleidžia kritinius varžybų momentus, taip prarandamas kontekstas, transliacija tampa mažiau dinamiška ir neįtraukianti“, – aiškina S. Postupaievas.
S. Postupaievas. KTU nuotr.
Vizualiniai trukdžiai
Naujajai sistemai kurti buvo panaudotas YOLOv8 modelis – moderniausia objektų aptikimo sistema, žinoma dėl savo greičio ir tikslumo. YOLOv8, kuris yra žodžių junginio „Tu žiūri tik vieną kartą“ (angl. You only look once) santrumpa, gali aptikti ir suklasifikuoti objektus vaizduose vienu metu, todėl idealiai tinka realaus laiko renginiams, šiuo atveju – tiesioginėms futbolo transliacijoms.
Transliacija atrodys tobulesnė ir profesionalesnė, be trikdžių, kuriuos sukelia operatoriai, pasirodantys ten, kur neturėtų.
„Jis veikia padalydamas vaizdą į tinklelį ir numatydamas kiekvieno tinklelio langelio ribinius laukus, klasių tikimybes ir segmentavimo poligonus. Tai leidžia nustatyti ir segmentuoti pasirodžiusius operatorius vaizdo kadruose“, – sako S. Postupaiev, neseniai baigęs KTU Dirbtinio intelekto informatikos studijas ir su šiuo projektu įgijęs magistro laipsnį.
Norint išmokyti YOLOv8 modelį tiksliai atlikti šį darbą, mokslininkams reikėjo sukurti duomenų rinkinį.
„Šį duomenų rinkinį sukūriau taip, kad į jį patektų įvairių dydžių, formų ir tipų įrangą turintys operatoriai, užfiksuoti įvairiomis sąlygomis ir skirtingais rungtynių momentais. Dabar YOLOv8 modelis naudoja šiuos duomenis, kad nustatytų, kur vaizdo įrašuose yra operatoriai“, – pridūrė jaunasis tyrėjas S. Postupaievas.
Kaip aiškina išradėjas, šie žingsniai – tik pasiruošimas technologijai, vadinamai objektų pašalinimu iš vaizdo įrašo arba dažymo modeliu (angl. inpainting).
KTU nuotr.
„Šis terminas giliojo mokymosi srityje reiškia prarastų ar sugadintų vaizdų ir vaizdo įrašų dalių atkūrimo procesą. Konkrečiai šiuo atveju jis naudojamas operatoriams pašalinti iš futbolo transliacijų“, – sakė S. Postupaievas.
Aiškindamas jos veikimą KTU alumnas iš Ukrainos sako, kad tai – technologija, pagrįsta dirbtiniu intelektu (DI) ir kompiuterine rega, analizuojanti vaizdo įrašų kadrus nepageidaujamiems objektams aptikti, o pašalintas vietas užpildanti atitinkamomis fono detalėmis. Pakeisti kadrai tada transliuojami žiūrovams, užtikrinant įtaigesnę ir profesionalesnę transliaciją.
„Tinklas numato trūkstamas arba užtušuotas vaizdo dalis, naudodamasis aplinkinių pikselių kontekstu. Dažymo modelis sukuria tikėtiną ir vizualiai nuoseklų trūkstamos srities foną, užtikrindamas, kad tekstūros, raštai ir spalvos vientisai susilietų su likusia vaizdo dalimi“, – pabrėžė prof. R. Maskeliūnas.
Rytis Maskeliūnas. KTU nuotr.
Sutelktas dėmesys
Naudojant šią naująją technologiją, futbolo rungtynių transliacija gerokai patobulės, o vienas iš pranašumų – sklandesnė žiūrėjimo patirtis.
„Transliacija atrodys tobulesnė ir profesionalesnė, be trikdžių, kuriuos sukelia operatoriai, pasirodantys ten, kur neturėtų. Šis patobulinimas sumažins atvejus, kai dėl blaškančių kadrų praleidžiami svarbūs rungtynių momentai“, – pabrėžia S. Postupaievas.
KTU nuotr.
Televizijos serveriuose šis algoritmas galėtų apdoroti vaizdą prieš jį transliuojant į eterį su kelių sekundžių vėlavimu nuo tikrojo užfiksuoto momento, kuris vis tiek laikomas tiesiogine transliacija. KTU mokslininkas R. Maskeliūnas mano, kad tobulėjant įrangai DI puikiai užpildys šį laiko tarpą.
Pasak S. Postupaievo, tolesni tyrimai šioje srityje galėtų pradėti naują sporto transliacijų erą, kurioje dėmesys būtų sutelktas ne tik į veiksmo fiksavimą, bet ir į visapusiškai įtraukiančio ir nepertraukiamo žiūrėjimo patirties kūrimą.
Be to, objektų pašalinimo iš vaizdo įrašų technologija gali neapsiriboti vien tiesioginėmis transliacijomis, bet ir pagerinti prieš ir po rungtynių atliekamą analizę ar atkurti archyvinę medžiagą.
KTU nuotr.
Be to, išradimas pritaikomas ne vien futbolui, bet ir kitoms sporto šakoms, pavyzdžiui, salės futbolui ar krepšiniui, kuriose susiduriama su panašiais transliavimo iššūkiais.
„Tai dar viena iliustracija, ką gali šiuolaikinės DI programos. Dažnai girdime apie pritaikymą medicinoje, o čia turime į vartotojus orientuotą požiūrį – redaguoti nepatinkančius, kadrus gadinančius vaizdus. Ateityje tokios technologijos galės pašalinti, pavyzdžiui, reklamas arba pakeisti jas kitomis, taip nuolat atnaujindamos turinį tokiu tikslumu, kurio žmogaus akis nepastebės“, – panaudojimo galimybes apsvarstė R. Maskeliūnas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KTU mokslininkė: nanodalelės gali pernešti vaistus tiesiai į vėžio ląsteles
Nanodalelės žymi proveržį medicinoje – jos atveria naujas galimybes vėžio gydymui, pristatydamos vaistus tiesiai į naviko ląsteles – tokiu būdu pasiekiamas didesnis gydymo efektyvumas. Nanotechnologijoms besivystant ir Lietuvoje, KTU Med...
-
ES: „X“ klaidina naudotojus savo mėlynomis „patvirtintų paskyrų“ varnelėmis
Briuselis penktadienį pareiškė, kad Elono Musko socialinis tinklas „X“ klaidina naudotojus savo mėlynomis „patvirtintų paskyrų“ varnelėmis. ...
-
„Apple“ išsprendė Europos Komisijos pretenzijas dėl „Apple Pay“
Europos Komisija ketvirtadienį priėmė „Apple“ įsipareigojimą leisti „iPhone“ savininkams naudoti trečiųjų gamintojų programas bekontakčiams mokėjimams, o ne vien tik „Apple Pay“. ...
-
Vokietija savo 5G tinkluose palaipsniui atsisakys „Huawei“ ir ZTE komponentų
Vokietija ketvirtadienį pareiškė, kad dėl susirūpinimo nacionaliniu saugumu artimiausiais metais savo 5G tinkluose palaipsniui atsisakys Kinijos telekomunikacijų milžinių „Huawei“ ir ZTE komponentų. ...
-
Pirmą kartą sėkmingai paleista europiečių gamybos raketa „Ariane 6“
Naujoji europiečių gamybos raketa „Ariane 6“ antradienį buvo pirmą kartą sėkmingai paleista. ...
-
Kaip dirbtinio intelekto amžius pakeis kalbą?4
Gyvename kalbos technologijų revoliucijos amžiuje, kai jos gali kurti rišlų tekstą, versti, spręsti sudėtingus uždavinius, su jomis galime net palaikyti pokalbį ...
-
Duomenų sauga sulaukia vis daugiau dėmesio
Statistika rodo, kad 2023-iaisiais Lietuvos gyventojai vis labiau rūpinosi savo saugumu internete – net 48 proc. vartotojų neleido savo duomenų naudoti reklamai, o 43 proc. ribojo galimybę rodyti savo buvimo vietą. KTU magistras ir įmonės „S...
-
Kauno chemikai – išskirtiniame NATO tinkle
Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetas (KTU CTF) tapo NATO gynybos technologijų akceleratoriaus DIANA testavimo centrų tinklo dalimi. Pasirašyta sutartis reiškia, kad KTU CTF galės būti testuojamos ir kuriamos vis...
-
Kuriami vabzdžiai kiborgai: judesius kontroliuos „Bluetooth“ signalais?4
Grupė Pekino technologijos instituto mokslininkų kuria mažyčius mechanizmus vabzdžiams – tikisi paversti juos kiborgais: gyvais organizmais, patobulintais technologijomis. ...
-
Uždarytas kone tris dešimtmečius veikęs pokalbių tinklas ICQ2
Pokalbių tinklo ICQ, kuris kadaise turėjo 100 mln. naudotojų, o pastaraisiais metais priklausė rusams, veikla trečiadienį buvo nutraukta. ...