1,4 mlrd. eurų atsiėjusi 12 metų odisėja baigsis aparatui „Rosetta“ palikus Čuriumovo-Gerasimenko kometos ( 67P/ Churyumov- Gerasimenko) orbitą ir per 14 valandų nusileidus į savo amžino poilsio vietą. Prieš tai aparatas turėtų paskutinį kartą į Žemę pasiųsti savo surinktus mokslinius duomenis.

Nors artėja liūdna „Rosetta“ misijos pabaiga, Europos kosmoso agentūros (ESA) mokslininkai nekantraudami laukia šio paskutinio jos etapo, kai galės nufotografuoti kometą vos iš kelių šimtų, galbūt net dešimčių metrų atstumo.

Išsiuntusi paskutinius duomenis į Žemę 11 val. 20 min. Grinvičo laiku „Rosetta“ paprasčiausiai išnyks iš valdymo centro monitorių, visai jos išsiųstai informacijai galbūt net nespėjus pasiekti mokslininkų.

„Rosetta“ signalas iki ESA skrydžių valdymo centro Vokietijos Darmštato mieste keliauja 40 minučių, vadinasi, iš tikrųjų aparatas turėtų išsijungti jau apie 10 val. 40 min. Grinvičo laiku.

„Iš esmės jis pradings iš karto, ir tai bus viskas. Daugiau nieko nebebus“, – sakė ESA vyresnysis mokslo konsultantas Markas McCaughreanas (Markas Makorinas).

Pirmoji per visą kosmoso tyrimų istoriją nusileidimo ant toli skriejančios kometos paviršiaus misija buvo patvirtinta 1993 metais, o 2004 metais buvo paleistas zondą nešantis kosminis aparatas.

2014 metų rugpjūtį, įveikusi 6,5 mlrd. kilometrų atstumą ir pasinaudojusi Žemės ir Marso traukos jėga savo greičiui padidinti, „ Rosetta“ pasiekė Čuriumovo-Gerasimenkos kometos orbitą.

Dar po 3 mėnesių „ Rosetta“ į kometą paleido 100 kilogramų sveriantį zondą „Philae“, kurio nusileidimas nebuvo visiškai sklandus.

Nors zondo atsiųsti duomenys padėjo mokslininkams rasti atsakymus į kai kuriuos juos dominusius klausimus, tačiau daug paslapčių lieka neįminta.

„Rosetta“ perduoti duomenys rodo, kad būtent su Žeme susidūrusios kometos į ją galėjo atnešti amino rūgčių, iš kurių susiformavo gyvybė.

Taip pat aišku, kad 67P tipo kometos negalėjo atnešti vandens, nors jose, dėl nepaaiškinamų priežasčių, buvo deguonies, nustatė mokslininkai.

Kontroliuojamas susidūrimas

Šiuo metu kometa, kurios įkandin skrieja „Rosetta“, vis labiau tolsta nuo Saulės, prie kurios buvo arčiausiai priartėjusi 2015 metų rugpjūtį.

Aparato saulės baterijos gauna vis mažiau ir mažiau jas pakraunančių spindulių.

Misijos valdymo centrui reikėjo priimti sunkų sprendimą – palikti „Rosettą“ skrieti orbitoje ir pabandyti su ja susisiekti po maždaug 6 metų, kai kometa vėl priartės prie Saulės, ar paaukoti aparatą, siekiant ištirti kometą iš arčiau.

Vis dėlto mokslininkai pasirinko aparto „kontroliuojamą susidūrimą“ su kosminiu zondu „Philae“, kuris pastaruosius dvejus metus ilsėjosi ant kometos paviršiaus, nors ir kitoje šio dangaus kūno pusėje.

Leisdamasi „Rosetta“ turėtų leisti mokslininkams geriau įsižiūrėti į paslaptingas kometos paviršių išraižiusias įdubas, kurios galbūt galėtų duoti užuominų, kaip atrodo kometos vidinė dalis.

„Ši misijos dalis labai labai įdomi, galbūt net viena įdomiausių“, – sakė „Rosetta“ komandos narė Claire Vallat (Kler Vala).

Iki šiol arčiausiai prie kometos „Rosetta“ buvo prisiartinusi per maždaug 1,9 km atstumą.

Paskutinius savo manevrus aparatas atliks rugsėjo 29 dieną, kometai skriejant už daugiau nei 700 mln. kilometrų nuo Saulės daugiau nei 14 kilometrų per sekundę greičiu.

„Rosetta“ bus duota komanda palikti savo orbitą ir padaryti 90 laipsnių posūkį link kometos, būsiančios už maždaug 20 kilometrų.

Ji taip pat bus perprogramuota taip, kad išsijungtų susidūrimo metu, kad savo signalais neterštų tolimojo kosmoso radijo dažnių per kitas būsimas misijas.

Kometos paviršių aparatas turėtų pasiekti maždaug 90 centimetrų per sekundę greičiu, kuris yra artimas žmogaus ėjimo greičiui.