Daugelio seniai reikšti nuogąstavimai ir kritika dėl šios platformos politikos, regis, buvo pagrįsti paties „Facebook“ atlikto vidaus tyrimo, kurio medžiagą buvusi darbuotoja Frances Haugen (Fransis Haugen) perdavė tarnyboms ir dienraščiui „The Wall Street Journal“.

Tačiau JAV senatoriams ruošiantis nekantriai laukiamam posėdžiui, per kurį bus išklausyta liudijimų apie šios dokumentus, „Facebook“ socialinis tinklas išsijungė per didžiulio masto ryšio sutrikimą, taip pat paveikusį kitas šios bendrovės valdomas platformas, įskaitant „Instagram“ ir „WhatsApp“.

„Milijardai vartotojų buvo paveikti, kai šiandien paslaugos visiškai neveikė“, – pranešė interneto ryšio sutrikimus stebintis tinklalapis „Downdetector ".

Vėliau pirmadienį „Facebook“ per „Twitter“ paskelbė atsiprašymą, socialiniam tinklui palaipsniui atnaujinant darbą.

„Uoliai dirbome, kad atkurtume prieigą prie mūsų programėlių ir paslaugų. Džiaugiamės galėdami pranešti, kad dabar jos jau vėl pradeda veikti“, – pridūrė bendrovė.

Vėlai pirmadienį „Facebook“ kaip sutrikimo priežastį įvardijo nustatymų pakeitimus, dėl kurių sutriko tinklo maršrutizatorių, koordinuojančių ryšį tarp socialinio tinklo duomenų centrų, darbas.

„Šis tinklo sutrikimas darė besiplečiantį poveikį mūsų duomenų centrų tarpusavio ryšiui, todėl mūsų paslaugos sustojo“, – sakoma žinutėje, paskelbtoje „Facebook“ valdybos pirmininko pavaduotojo infrastruktūros reikalams Santosho Janardhano (Santošo Džanardhano).

Kibernetinio saugumo ekspertas Brianas Krebsas (Brajenas Krebsas), komentuodamas šį sutrikimą, sakė, kad „Facebook“ sistema buvo likusi be „žemėlapio, rodančio pasaulio kompiuteriams, kaip surasti internete jo įvairius objektus“.

Sutrikimas ne vien sukėlė nepatogumų vartotojams, verslo įmonėms ir kitiems, priklausomiems nuo šios bendrovės teikiamų paslaugų – „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas (Markas Zakerbergas) patyrė skaudų finansinį smūgį.

Milijardierių pasaulio naujienas stebintis tinklalapis „Fortune“ vėlai pirmadienį pranešė, kad M. Zuckerbergo asmeninis turtas sumažėjo beveik 6 mlrd. JAV dolerių, palyginus su padėtimi ankstesnę dieną. Naujausias vertinimas rodo, kad „Facebook“ vadovo kapitalas yra beveik 117 mlrd. dolerių (101 mlrd. eurų).

Tačiau „Facebook“ varžovams ši diena buvo itin palanki.

Susirašinėjimo platforma „Telegram“, kuri buvo 56-oji dažniausiai parsisiunčiamos nemokama programėlė Jungtinėse Valstijose, pakilo į penktąją vietą, rodo specializuota informaciją renkančios bendrovės „SensorTower“ duomenys.

Susirašinėjimo šifruotu ryšiu programėlės „Signal“ valdytojai per tviterį pranešė, kad užsiregistravo „milijonai“ naujų jos vartotojų.

„Twitter“ vartotojai galėjo šaipytis iš šios „Facebook“ nesėkmės, bet daugelis kitų skundėsi nebegalintys prieiti prie savo kontaktų, pajamų šaltinių arba verslo priemonių.

Tačiau kai kurie buvo nusiteikę filosofiškai. Pavyzdžiui, Niujorke dirbanti kepėja Cindy Bennett (Sindi Benet) naujienų agentūrai AFP sakė: „Manau, pasaulis turbūt būtų geresnė vieta, jeigu kiekvienas nežinotų, ką visi kiti veikia kiekvienos dienos kiekvieną minutę, kiekvieną sekundę.“

Tik viena iš krizių

Apie veiklos sutrikimus pranešta praėjus dienai po to, kai savo tapatybę atskleidė viena moteris, nutekinusi didelį kiekį dokumentų, atskleidžiančių, kad socialinį tinklą „Facebook“ valdančiai bendrovei buvo žinoma, jog jos produktai kursto neapykantą ir kenkia vaikų psichinei sveikatai.

Ajovoje dirbanti 37 metų duomenų mokslininkė F. Haugen yra bendradarbiavusi su tokiomis įmonėmis kaip „Google“ ir „Pinterest“, bet duodama interviu JAV televizijai CBS ji sakė, kad darbas su „Facebook Inc.“ jai paliko „reikšmingai blogesnį“ įspūdį negu bet kuri kita bendrovė.

Didžiausia pasaulyje socialinių tinklų platforma atsidūrė skandalo centre, kai F. Haugen, anksčiau buvusi neįvardyta pranešėja, pasidalijo įgytais dokumentais su JAV įstatymų leidėjais ir dienraščiu „The Wall Street Journal“. Iš šios medžiagos esą galima spręsti, kad „Facebook“ žinojo, jog jos produktai, įskaitant socialinį tinklą „Instagram“, daro žalą mergaitėms.

F. Haugen ragino užtikrinti šios bendrovės priežiūrą.

„Facebook“ vėl ir vėl demonstruodavo, kad renkasi pelną, o ne saugumą. Ji subsidijuoja – moka už savo pelną mūsų saugumu“, – perspėjo ji.

„Mūsų dienomis egzistuojanti „Facebook“ versija ardo mūsų visuomenes ir kursto etninį smurtą visame pasaulyje“, – teigė informatorė.

„Facebook“ uoliai stengėsi atremti kaltinimus dėl bendrovės praktikos ir jos socialinio tinklo poveikio, tačiau ši krizė tėra viena iš daugelio, pastaruoju metu ištikusių kompaniją.

JAV įstatymų leidėjai jau ne vienus metus grasina pereiti prie griežtesnės „Facebook“ ir kitų didžiųjų socialinių tinklų priežiūros, nuolat pasigirstant kaltinimų, kad šios platformos žlugdo privatumą, atriša rankas platinti pavojingą dezinformaciją ir kenkia jaunimo gerovei.

Tokia kritika reiškiama jau seniai, bet su socialinių tinklų priežiūra susiję įstatymai nebuvo iš pagrindų keičiami, todėl kai kurie ekspertai skeptiškai vertino pokyčių galimybę.

„Tai padėtis, kai bus daug dūmų, daug įtūžio, bet nedaug veiksmo“, – prognozavo Arizonos valstijos universiteto profesorius Markas Hassas (Markas Hasas).

„Turės kažko imtis pačios platformos, jaučiančios savo vartotojų ir darbuotojų spaudimą“, – pridūrė jis. Pasak M. Hasso, valdžia bet kokiu atveju negalėtų veiksmingai reguliuoti socialinių tinklų turinio.

„Facebook“ valdybos pirmininkas politikos ir tarptautiniams reikalams Nickas Cleggas (Nikas Klegas) griežtai neigė pareiškimus, kad šis socialinis tinklas yra tapęs paaugliams „toksiška“ aplinka, nors keliomis dienomis anksčiau per ištisas valandas trukusį JAV Kongreso komiteto posėdį įstatymų leidėjai klausinėjo bendrovė apie jos priemonių poveikį jaunųjų vartotojų psichinei sveikatai.