- Berta Banytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialiniuose tinkluose pasklido nuotrauka, kurioje įamžinta įvairių spalvų lopinėliais ištatuiruota kiaulė, su virve ant kaklo, gulinti ant stalo. Šis vaizdas sukėlė tikrą internautų pasipiktinimo audrą. Tuo tarpu tokį eksperimentą atliekančio centro atstovai nieko blogo tame neįžvelgia ir aiškina, kad viskas vardan mokslo.
Sukėlė pasipiktinimą
„Kodėl? Sunku? Gaila! Padėk lietuviams kurti! Ko nepadarysi dėl mokslo ir lietuvių sukurtų tatuiruočių šalinimo lazeriu. [...] Džiaugiuosi galėdamas prisidėti prie lietuviškų lazerių gamybos. Žiūrėsime, kaip lazeris skaido skirtingus pigmentus“, – toks tatuiruočių meistro Donato Mohamat Ali įrašas puikuojasi prie apkalbų objektu tapusios kiaulės nuotraukos.
Kaip tvirtinama jame, atsakingi specialistai esą pasirūpino tuo, jog nuotraukoje matomas ištatuiruotas gyvūnas nejustų skausmo nei tatuiruojant, nei tatuiruotei gyjant. Netrukus šiuo turiniu pradėta dalytis ir įvairiose socialinio tinklo grupėse, kur nestinga pasipiktinusių internautų komentarų.
„Teko matyti jo darbus, tai kiekviename jų reikia lazerio. Jis galėtų bandyti tą lazerį ant savęs, nes kiek suprantu, jis pats sau tas tatuiruotes ir darėsi pagal braižą“, – nuostabos neslėpė po įrašu komentavęs Danielius.
„Suski, tu suski, nori pasitarnauti mokslui – ant savęs pasidarykite ir bandykite, kaip ir kas veikia. Didieji mokslininkai eksperimentavo su savimi ir ne tokius dalykus ant savęs bandė... O čia man toks Pavlovo eksperimentas...“ – pasipiktinimo neslėpė Julius.
„Ir kaip įmanoma vadintis „meistru“, ir dar aukštai save vertinti išdarinėjant tokius dalykus bei tuo labiau jais didžiuotis. Trūksta žodžių, švelniai tariant...“ – kritikos strėles laidė Gina.
„O tai, jeigu pasirūpino, kad gyvūnas nejaustų skausmo nei darant, nei gyjimo procese, tai ko ant žmogaus nebandė? Gi neskauda! Graudu žiūrėti“, – plūdo internautai.
Liekamųjų reiškinių gyvūnas nepatirs, nes po eksperimento gyvūnai bus nužudomi.
Vardan mokslo
Antradienį portalo žurnalistams susisiekus su pirminio įrašo autoriumi D. Mohamat Ali, ir paprašius paaiškinti, kas įvyko, šis teigė, kad sutiko prisidėti prie Vilniuje, Inovatyvios medicinos centre, vykdomo projekto ir prieš tris dienas ištatuiravo laboratorinę kiaulę.
„Po veterinarų ir mokslininkų paaiškinimo, kad gyvūnui visiškai neskaudės, gyvūnas bus užmigdytas, sutikau prisidėti prie vykdomo projekto. Pats mačiau, kai jie leido vaistus nuo skausmo. Su viskuo, ką jie darė su gyvūnu, mane supažindino, rodė. Sutikau tik su ta sąlyga, kad gyvūnui visiškai neskaudės“, – tvirtino tatuiruočių meistras.
Pasak jo, tądien, kai laboratorinė kiaulė buvo tatuiruojama, po jos oda buvo kišamas maždaug vieno milimetro adatos smaigalys, įleidžiami dažai ir taip paskirstytas jų pigmentas. Dabar esą laukiama, kada tatuiruotė sugis.
O maždaug už mėnesio planuojama atlikti jos šalinimo procedūrą, pašnekovo žiniomis, išbandant plataus spektro lazerius, skirtus naikinti ne tik tatuiruotes, bet ir įvairias pigmentines dėmes, apgamus, šlakus ir panašiai.
„Mane apšmeižė“
„Buvau labai plačiai aprašęs, kokiame projekte dalyvavau, ir tai, kad dalyvavau dėl Lietuvos gerovės medicinoje. Tačiau, mano įrašas, kuriuo pasidalinau feisbuke, buvo iškarpytas ir persidalytas kitose šio socialinio tinklo grupėse, pridedant, kad aš atsivežiau kiaulę tiesiog į savo tatuiruočių studiją, savavališkai ištatuiravau – mane apšmeižė“, – tvirtino D. Mohamat Ali pridurdamas, kad laboratorinė kiaulė buvo neatlygintinai tatuiruojama Inovatyvios medicinos centre, o ne jo turimoje tatuiruočių studijoje.
Vyras sakė dėl šmeižto besikreipsiąs į policijos pareigūnus, nes įtaria, jog tai padarė konkurentai – kiti tatuiruočių meistrai, stengdamiesi atbaidyti klientus, apeliuojant į tai, kad D. Mohamat Ali kankina gyvūnus.
Eksperimentui išduotas leidimas
„Čia mokslinis projektas, vykdomas Inovatyvios medicinos centre, o jeigu jį (tatuiruočių meistrą, – aut. past.) pasikvietė konsultacijai, tai kas čia blogo? O, kad jis yra legalus, tai tikrai. Norint vykdyti kiekvieną mokslinį projektą, reikia gauti Bandomųjų gyvūnų naudojimo etikos komisijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą. Šis eksperimentas visa tai turi“, – žurnalistams sakė Bandomųjų gyvūnų naudojimo etikos komisijos pirmininkė dr. Irena Jonauskienė.
Jos teigimu, projektą vykdo laikinasis Biomodelių skyriaus, esančio Inovatyvios medicinos institute, vedėjas Romualdas Rudys. Būtent jis esą pildė išsamią paraišką, atsakydamas į daugybę klausimų apie eksperimento pobūdį ir apie tai, ar jame dalyvaujantis gyvūnas nepatirs kančių.
Pasak I. Jonauskienės, atsakius į minėto pobūdžio klausimus, jei atsakymai atitinka Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išleistus reikalavimus bei 2010-ųjų metų europinę Gyvūnų apsaugos direktyvą, Etikos komisija pritaria, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba išduoda leidimą.
Jei yra bet kokia kančia, naudojami nuskausminamieji. Visos operacijos yra atliekamos nuskausminus arba gyvūnui miegant.
Žmonių taip nesaugo
„Jei yra bet kokia kančia, naudojami nuskausminamieji. Visos operacijos yra atliekamos nuskausminus arba gyvūnui miegant“, – patikino Bandomųjų gyvūnų naudojimo etikos komisijos pirmininkė.
Pašnekovė, išgirdusi, kad dėl atvejo kilo nemenkas pasipiktinimas, retoriškai paklausė: „O kad ant žmonių tatuiruoja, tai niekas nesipiktina?“ ir pasiteiravus, kodėl eksperimentas atliekamas pasitelkus gyvūnus, o ne žmones pridūrė:
„Kai pas mus ateis ir išsirikiuos eilė, mes atliksime ant žmonių. Eksperimentams su gyvūnais keliami tokie aukšti reikalavimai, kad žmonių taip nesaugo, kaip saugo gyvūnus. Bet, jeigu kur nors laikraštyje pasirodo žinutė, visi, nesuprantantys reikalo, užpuola taip, kad nebežinai, ką daryti“, – aiškino I. Jonauskienė, akcentuodama, kad šio eksperimento nauda – itin didelė.
Tyrimo tikslas
Portalo žurnalistai uždavė klausimus raštu Biomodelių skyriaus laikinajam vedėjui R. Rudžiui, prašydami apie jo vykdomą projektą suteikti daugiau informacijos.
Pasak jo, tyrimo tikslas yra įvertinti didelio intensyvumo lazerinės spinduliuotės saugumą bei veiksmingumą naikinant odoje esančius pigmentinius darinius, nes vos prieš penkerius metus rinkoje pasirodžius didelio intensyvumo pikosekundinėms lazerinės sistemoms jos atvėrė naujas lazerinių sistemų panaudojimo galimybes įvairiose ligų ir pažeidimų gydymo bei estetinės medicinos srityse. Tačiau jų saugumas esą nėra ištirtas. Taip pat pastaraisiais metais esą pradėti fiksuojami atvejai, kai po atliktų lazerinių procedūrų padidėja šalutinių poveikių tikimybė.
R. Rudžio tvirtinimu, Europos Parlamento 2017 metais priimtame naujame reglamente dėl medicinos priemonių, pakeisiančiame vis dar galiojančią Medicinos prietaisų direktyvą, visa didelio intensyvumo elektromagnetinę spinduliuotę skleidžianti įranga, skirta naudoti ant žmogaus kūno, yra priskiriama medicinos prietaisams. Šie prietaisai privalo atitikti medicinos prietaisams keliamus bendruosius reikalavimus, t. y. turi būti įrodytas jų klinikinis veiksmingumas ir saugumas.
„Tokių gaminių klinikiniai įvertinimai grindžiami atitinkamais su sauga susijusiais duomenimis, įskaitant duomenis, gautus atliekant konkretų ikiklinikinį tyrimą. Šie reikalavimai neklinikinėms lazerinėms sistemoms iki šiol nebuvo privalomi. Tyrimams naudota specialiai moksliniams tyrimams išveistos „Göttingen minipig“ veislės kiaulė, kuri buvo atvežta iš Danijos. Tai pirmas toks tyrimas Lietuvoje, kai naudojamos būtent moksliniams tyrimams skirtos kiaulės“, – aiškino laikinasis Biomodelių skyriaus vedėjas.
Pasiteiravus, kodėl tyrimui pasirinkta naudoti gyvūną, o ne žmogų, R. Rudys teigė, kad numatytiems tyrimams buvo pasirinktas optimaliausias tyrimo variantas. Tokio išsamaus ir detalaus tyrimo su savanoriais atlikti esą neįmanoma, o kiaulė pasirinkta dėl jos odos atitikimo žmogaus odai.
„Kaip projekto vykdytojas esu įsipareigojęs užtikrinti, kad visos procedūros su eksperimentiniu gyvūnu būtų atliekamos pagal nustatytus teisės aktus, gautus leidimus, bei užtikrinti, kad eksperimentinis gyvūnas tiek tyrimo metu, tiek po jo nepatirtų jokio skausmo ir kančių. Liekamųjų reiškinių gyvūnas nepatirs, nes po jo bus paskerdžiamas“, – neslėpė pašnekovas, tvirtindamas, kad ant kaklo nuotraukoje matoma virvė tėra tik virvelė, prilaikanti anestezijos kaukę.
Paklausus, kodėl jis savo tyrimui pasirinko būtent D. Mohamat Ali paslaugą, R. Rudys teigė, kad buvo kreiptasi į kelis tatuiravimo meistrus, o Donatas sutiko padėti kokybiškai atlikti tatuiravimą.
„Buvo pasirinktas profesionalas, kad visas tatuiravimo procesas būtų kuo sklandesnis ir gyvūnas vėliau nepatirtų kažkokių šalutinių poveikių dėl netinkamo pigmentų įvedimo po oda“, – tvirtino laikinasis Biomodelių skyriaus vedėjas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno chemikai – išskirtiniame NATO tinkle
Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetas (KTU CTF) tapo NATO gynybos technologijų akceleratoriaus DIANA testavimo centrų tinklo dalimi. Pasirašyta sutartis reiškia, kad KTU CTF galės būti testuojamos ir kuriamos vis...
-
Kuriami vabzdžiai kiborgai: judesius kontroliuos „Bluetooth“ signalais?4
Grupė Pekino technologijos instituto mokslininkų kuria mažyčius mechanizmus vabzdžiams – tikisi paversti juos kiborgais: gyvais organizmais, patobulintais technologijomis. ...
-
Uždarytas kone tris dešimtmečius veikęs pokalbių tinklas ICQ2
Pokalbių tinklo ICQ, kuris kadaise turėjo 100 mln. naudotojų, o pastaraisiais metais priklausė rusams, veikla trečiadienį buvo nutraukta. ...
-
ES: „Microsoft“ pažeidė antimonopolines taisykles dėl „Teams“2
Briuselis antradienį pareiškė, kad bendrovė „Microsoft“ pažeidė Europos Sąjungos antimonopolines taisykles, nes savo komunikacijos priemonę „Teams“ pridėjo prie populiaraus biuro programų paketo. ...
-
Prabudo galaktikos juodoji skylė: užfiksavo nematytą reiškinį9
Aukštai Čilės Andų kalnuose dirbantys astronomai užfiksavo iki šiol nematytą reiškinį – jų manymu, prabudo tolimos galaktikos centre esanti juodoji skylė. Kosminiais mastais tai įvyko akimirksniu, nes prieš 20 metų t...
-
Kodėl pasaulyje vis dar auga vartojimas?2
Per pastaruosius dešimtmečius aplinkai palanki vartotojų elgsena buvo skatinama įvairių aplinkosauginių įstatymų ir kitų iniciatyvų, apeliuojant į vartotojų sąmoningumą, tačiau, kaip pastebima, vartojimas pasaulyje vis tiek augo. ...
-
FT: Serbija galėtų išgauti ličio jau 2028 m.5
Prezidentas Aleksandras Vučičius pareiškė, kad Serbija, sulaukusi naujų Australijos kalnakasybos milžinės „Rio Tinto“ ir ES garantijų dėl prieštaringai vertinamo projekto, galėtų eksploatuoti litį jau 2028 metais, sekmadien...
-
Rudenį Vilniaus Užupyje kursuos autobusas be vairuotojo11
Rudenį Vilniaus Užupio rajone du mėnesius reguliariai kursuos be vairuotojo važiuojantis autonominis autobusas. ...
-
Termovizoriai gali būti naudojami ne tik karybai1
Karo kontekste pažangios technologijos tampa svarbiu faktoriumi. Termovizoriai – įranga, gebanti atvaizduoti šilumą infraraudonųjų spindulių spektre, yra viena tokių technologijų. Ši įranga ne tik leidžia kariams identifikuoti pri...
-
Šveicarijos vyriausybė: prieš Ukrainos taikos viršūnių susitikimą – kibernetinės atakos1
Šveicarijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad prieš šį savaitgalį šalyje vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl taikos Ukrainoje jos interneto svetainės patyrė kibernetinių atakų bangą. ...