- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išmaniojo įrenginio pasirinkimas prieš mokslo metus kelia nemažai klausimų ir moksleiviams, ir jų tėvams. Kas ir kokioje situacijoje pravers labiau – telefonas, planšetė ar kompiuteris?
Ekspertai pastebi, kad kartu su moksleivių amžiumi keičiasi tiek išmanieji įrenginiai, tiek jiems kuriamos programėlės, kurių prireiks besimokant.
„Pasirinkti iš šimtų skirtingų išmaniųjų įrenginių nėra paprasta, tad mes patariame atsižvelgti į vaiko amžių ir poreikius. Nors universalios taisyklės nėra, tačiau pradinukams dažniausiai pakanka išmaniojo telefono ar planšetės, o vyresnėse klasėse besimokantiems moksleiviams prireiks ir kompiuterio“, – teigia Arūnas Mickevičius, „Bitė Lietuva“ rinkodaros vadovas. Jam pritaria ir žinomi Lietuvoje pedagogai, skirtingo amžiaus vaikų mokyme pritaikantys tiek telefonus, tiek planšetes ar kompiuterius.
Pradžiai – lavinančios programėlės
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja dr. Austėja Landsbergienė sako, kad technologijos į mažųjų mokymą gali palengva įsilieti dar ankstyvojoje vaikystėje: „Pas mus kiekvienas vaikas, sulaukęs trejų metų, jau pradeda mokytis su edukacinėmis „iPad“ programėlėmis du kartus per savaitę po 20 minučių.“ Mažieji taip mokosi anglų kalbos, matematikos, muzikos ir kitų naudingų įgūdžių.
A. Mickevičius pastebi, kad jauniausiems moksleiviams patinka mokytis naudojant specialias programėles. Pavyzdžiui, programėlė „Pepi Bath“ padeda vaikams greičiau suprasti, kad reikia reguliariai praustis ir valytis dantukus, o anglų kalbos programėlė „ABC Book 3D: Learn English“ praverčia lengvai ir žaismingai mokantis naujų žodžių. „Vaikams skirtos programėlės gausiai animuotos ir dinamiškos, tad vaikai noriai jomis mokosi gaminti virtualius patiekalus, rūpintis augintiniais, pažinti įvairių gyvūnų garsus, piešti ar spalvinti“, – aiškina A. Mickevičius.
Padeda mokytis
Kaip pastebi A. Landsbergienė, naudojant šiuolaikines technologijas ir tėvams, ir mokytojams svarbu rasti tinkamą balansą: „Mes kaskart įvertiname, kada naujų dalykų greičiau išmokstama įjungus planšetes, o kada laikas aktyviai pasportuoti, paskaityti įprastą knygą ar užsimetus kuprines ant pečių keliauti į artimiausią parką“.
Su šiuo požiūriu sutinka ir anglų kalbos mokytoja Tatjana Kriliuvienė, daug metų taikanti naujausias technologijas Kuršėnų L. Ivinskio gimnazijoje ir keletą kartų pripažinta inovatyviausia mokytoja Lietuvoje. Jos nuomone, teisingai pritaikomi išmanieji įrenginiai papildo mokykloje gautas žinias, moko ieškoti naujos informacijos arba pasitikrinti turimas žinias. „Aš, kaip kalbininkė, dažnai pamokau, kaip išmaniuoju telefonu galima patogiai susirasti papildomų žodžių konkrečiai temai, pasitikrinti rašybą, gauti daugiau informacijos ir pasiruošti diskusijai. Be to, telefonas leidžia kelių mygtukų paspaudimu peržvelgti su mokymosi programa susijusias naujienas. Moksleivis e. dienyne ar mokyklos naudojamame socialiniame tinkle gali patikrinti, kokius namų darbus reikia atlikti, taip pat rasti papildomą mokomąją medžiagą“, – teikia praktinius pavyzdžius mokytoja.
Vyresniems dažniau prireikia kompiuterio
T. Kriliuvienė teigia, kad planšetės dažnu atveju praverčia ieškant papildomos medžiagos: „Mokantis svarbu ne tik skaityti vadovėlius, bet ir matyti tai, ko mokaisi. Pavyzdžiui, supratimą apie žmogaus kūną pagilins programėlė „Corinth“, kuri biologijos pamokose leidžia moksleiviams nagrinėti žmogaus kaulų anatomiją, matyti trimatį vaizdą, iš arčiau pažvelgti į žmogaus organizmą ir tuo pat metu pačioje programėlėje pasižymėti svarbiausius pastebėjimus.“
Tačiau tuo pat metu ji pastebi, kad vyresnėse klasėse moksleiviams dažniau prireikia nešiojamo kompiuterio: „Jis tampa nepamainomas, kai tenka atlikti sudėtingesnius projektus ar namų darbus, rašyti ilgesnius tekstus. Toks įrenginys galingesnis, turi didesnį ekraną, todėl gimnazijos moksleiviai juo naudojasi dažniausiai.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Airija „Metai“ skyrė 91 mln. eurų baudą už ES duomenų privatumo pažeidimus1
Airijos reguliavimo institucija, padedanti prižiūrėti Europos Sąjungos (ES) duomenų privatumą, penktadienį pranešė, kad „Facebook“ savininkei „Meta“ skyrė 91 mln. eurų baudą už slaptažodžių saugumo pažeidimus. ...
-
Vilniuje atidarytas pirmasis Baltijos šalyse genų terapijos centras
Biotechnologijų ir farmacijos grupė „Northway“ Vilniuje oficialiai atidarė 50 mln. eurų vertės pirmąjį Baltijos šalyse genų terapijos centrą „Celltechna“. ...
-
Iš TKS į Žemę grįžo „Sojuz“ kapsulė su dviem rusais ir viena amerikiete4
Kazachstane pirmadienį nusileido kapsulė „Sojuz“ su dviem rusais ir viena amerikiete. ...
-
Pranešimų gavikliuose – bombos: ar telefonai, kuriais naudojamės, irgi gali sprogti?18
„Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas Darius Povilaitis paaiškino, kas yra tie „peidžeriai“ ir kam jie buvo naudojami. Taip pat jis teigia, kad technologiškai sprogimas įmanomas tik įmontavus sprogstamosios medžiagos ...
-
Kibernetinio saugumo krizė Lietuvoje: nulaužtos sistemos ir pavojus kiekvieno asmens duomenims13
Programišiai nė neslepia, kad turi informacijos apie kiekvieną iš mūsų. Dėl nutekintų duomenų, žinomi daugumos žmonių slaptažodžiai, sveikatos istorijos. ...
-
„iPhone 16“ išankstinių pardavimų statistika: populiarumo viršūnėje – prabangūs modeliai6
Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ pradėjo „Apple“ gerbėjų su nekantrumu lauktų „iPhone 16“ flagmanų pardavimus. Išankstinės prekybos metu išryškėjo pirmosios tendencijos – daugiausi...
-
JT ekspertai įspėja: dirbtinio intelekto kūrimas negali priklausyti nuo rinkos užgaidų
Jungtinių Tautų ekspertai ketvirtadienį įspėjo, kad dirbtinis intelektas (DI) neturėtų būti kuriamas atsižvelgiant vien tik į rinką, ir paragino sukurti pasaulinio bendradarbiavimo priemones. ...
-
ES teismas panaikino „Google“ už konkurencijos įstatymų pažeidimus skirtą baudą2
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas trečiadienį panaikino 1,49 mlrd. eurų baudą, kurią Briuselis skyrė „Google“ už nesąžiningą konkurenciją. ...
-
Teisės ekspertas: nereguliuoti DI – ne išeitis
Technologijoms ir dirbtiniam intelektui (DI) sparčiai žengiant į priekį, valstybės privalo imtis veiksmų, padėsiančių reguliuoti įmonių kuriamus algoritmus ir dirbtinį intelektą, įsitikinęs profesorius Simonas Chestermanas, Singapūro nacionalin...
-
Ar išmaniosios technologijos gali išgelbėti gyvybę?3
Išmaniosios technologijos vis dažniau padeda ir apsaugo. Jos gelbėja einant į pasimatymą su nepažįstamuoju, grybaujant gūdžiame miške ar bėgiojant sutemus vakare. Išmanūs dabar net automobiliai – jie taip pat, patyrę susid...