Pietvakarinės Sičuano provincijos mieste Čengdu kuriame „apšvietimo palydovai“, spindėsiantys danguje kartu su tikruoju Mėnuliu, bet jų šviesa bus aštuoniskart ryškesnė, rašo dienraštis „China Daily“.

Pirmasis toks palydovas turėtų startuoti iš Sičuane veikiančio Sičango palydovų leidimo centro. Jeigu viskas klosis kaip planuota, dar trys palydovai turėtų būti iškelti 2022 metais, sakė Tianfu Naujosios Teritorijos mokslo draugijos, atsakingos už šį projektą, vadovas Wu Chunfengas (U Čunfengas).

Pirmasis paleidimas bus eksperimentinis, bet 2022-aisiais paleisti palydovai „bus tikras reikalas, turintis didelį civilinį ir komercinį potencialą“, Wu Chunfengas sakė „China Daily“.

Saulės šviesą atspindintys palydovai, galintys apšviesti 50 kv. km teritoriją, galėtų pakeisti dabartines gatvių apšvietimo žibintų sistemas miestuose ir padėti sutaupyti 1,2 mlrd. juanių (170 mln. JAV dolerių arba 150 mln. eurų).

Kosminis šviesos šaltinis taip pat galėtų būti naudojamas per gelbėjimo operacijas stichinių nelaimių zonose, kai jose dingsta elektra, aiškino Wu Chunfengas.

Naujienų agentūrai AFP nepavyko susisiekti su Wu Chunfengu arba jo organizacija, galinčiais patvirtinti šią informaciją.

Kinijos kosminei programai stengiantis pasivyti JAV ir Rusiją, šalis ketina įgyvendinti virtinę ambicingų projektų, įskaitant mėnulio tyrimų zondą „Chang'e 4“, planuojamą paleisti vėliau šiais metais. Jeigu projektas pavyks, aparatas, pavadintas senovės kinų mėnulio deivės vardu, turėtų tapti pirmuoju mėnuleigiu, tyrinėsiančiu mūsų planetos palydovo nematomąją pusę.

Kinija – ne pirmoji šalis, mėginsianti nukreipti saulės šviesą iš kosmoso į Žemę. Praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje Rusijos mokslininkai pranešė panaudoję didžiulius orbitinius veidrodžius per eksperimentinį projektą „Znamia“ (Vėliava).

Čengdu „dirbtinio mėnulio“ projektas buvo paskelbtas Wu Chunfengo per spalio 10-ąją šiame mieste vykusią inovacijų ir verslumo konferenciją.

Be Tianfu Naujosios Teritorijos mokslo draugijos, kuriant Čengdu apšvietimo palydovus prisidėjo kiti universitetai ir institutai, įskaitant Harbino technologijų institutą ir Kinijos aerokosminių tyrimų ir pramonės korporaciją.