- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tyrimai parodė, kad melas internete plinta greičiau ir juo patikima vis labiau. Dezinformacija, su kuria susiduriame, yra suorganizuojama tyčia, kodėl žmonės tiki melu, o ne mokslu? Apie tai pokalbis su Vilniaus universiteto psichologijos dėstytoju Kęstučiu Dragūnevičiumi.
– Kodėl žmonės nenori tikėti mokslu?
– Daugelis tiki mokslu. Netiki tik tam tikrais mokslo klausimais. Yra keli pagrindiniai teiginiai, kuriais žmonėms sunkiau patikėti: evoliucijos klausimas, genetiškai modifikuotų produktų vartojimas, skiepų klausimas ir kiek žmogus prisideda prie klimato kaitos. Didelė visuomenės dalis tiki mokslininkais, bet yra grupių, kurios netiki.
– Jos rėkia labai garsiai ir atrodo, kad jų gretos pilnėja.
– Taip. Šiais laikais sklaidos galimybę įgijo beveik kiekvienas nuomonės formuotojas ir bet kuris gali juo tapti, todėl žmonės su tam tikrais įsitikinimais juos ir skleidžia, susiranda savo sekėjų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Mokslininkų ginčijimasis yra natūralus mokslo procesas, bet dalis žmonių tuo dalykų pradeda nebetikėti. Kodėl taip yra?
– Mokslininko etiketė suteikia kredibilumo, mokslo bendruomenėje yra daug įvairių nuomonių, mokslas neturi galutinės tiesos, bet visada egzistuoja tam tikras faktų vertinimas.
– Mokslas visada ieško tiesos.
– Taip. Bet egzistuoja tam tikras faktų vertinimas ir jei egzistuoja tam tikri atskilėliai, visą laiką galima sakyti: šis mokslininkas sakė taip...
– Žmonės tapatinasi su žmonėmis, kurie jiems patinka. Tada atrodo, kad mokslui vietos nelieka. Gal taip būtų galima paaiškinti nuomonės formuotojų fenomeną?
– Taip. Mokslas yra gana sudėtingas dalykas. Pačiam perskaityti techninės informacijos mokslinį straipsnį ir susivokti reikia tam tikro išsilavinimo. Skirtingų sričių mokslininkams sudėtinga skaityti kitų sričių darbus. Žmonėms sudėtinga, todėl lieka kitų orientyrų.
– Kodėl taip sunku žmogui patikėti moksline informacija, jei kažkur viduje įsitikinęs, kad taip negali būti?
– Žmogus būna pripratęs prie tam tikros informacijos. Mokslinės teorijos yra kažkur toli – periferijoje. Jei jį nuolatos augino su tam tikra informacija, pvz., žmogaus evoliucijos teorija dažniau netiki religingi žmonės.
– Gal reikia ieškoti būdų, kaip rimtą mokslinę informaciją pateikti daugeliui suprantama kalba?
– Su tuo atliktas didžiulis darbas. Visa vidurinė mokykla praktiškai pagrįsta mokslu ir ten ieškoma būdų, kaip pateikti mokslines tiesas vaikams, kad jie įsitikintų patys. Mokslas gana sėkmingas šiuo klausimu, nes daugelis vis dėlto tiki mokslu. Pas lietuvius yra keistas fenomenas – tik 50 proc. tiki evoliucija, kiti labai abejoja. Tačiau bent 70 proc. lietuvių tiki, kad mokslas gali išspręsti bet kokias problemas.
Bent 70 proc. lietuvių tiki, kad mokslas gali išspręsti bet kokias problemas.
– Kas iš jūsų asmeninės patirties jus labiausiai nustebino?
– Esu susidūręs su daugybe žmonių, kurie turi savo tikėjimo sistemas, t.y. kurie patys ieško prasmės. Mane labiau nustebino, kad šioje srityje daromi tyrimai ir kalba apie panašius požymius, pvz., skiepų klausimu netiki tie žmonės, kurie bando sukurti savo tiesą, surasti savo kelią. Kiek pažįstų tokių žmonių, tai tiesa.
– Vadinasi, su dezinformacija labai sunku kovoti, ar yra koks nors būdas?
– Kai kuriais atvejais tai gana lengva ir paprasta. Mažai žmonių abejoja matematika, fizika, bet yra skausmingesnių momentų, pvz., tikėjimas skiepais. Žmonėms tokie dalykai atrodo pavojingesni, baisesni ir jie patys ieško paaiškinimų. Jei jiems neaišku, jie stengiasi to išvengti. Turime ieškoti efektyvesnės propagandos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Žemę grįžo „SpaceX“ kapsulė
Sekmadienį į Žemę grįžo „SpaceX Polaris Dawn“ misijos dalyviai. Tai buvo pirmoji nevyriausybinė misija, kurios metu astronautai išėjo į atvirą kosmosą, praneša AFP. ...
-
Lietuvių kuriamus DI sprendimus jau pasitelkia ir mokytojai, ir mokiniai1
Mokyklos bei korepetitorių bendrovės į mokymą jau integruoja dirbtinio intelekto (DI) sprendimus, o juos kuria ir Lietuvos įmonės. ...
-
VU pasirašė istorinę bendradarbiavimo sutartį su Sorbonos universitetu2
Vilniaus universitetas (VU) ketvirtadienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Paryžiaus Sorbonos universitetu. ...
-
„Polaris Dawn“ įgula išėjo į atvirą kosmosą
Neprofesionalių astronautų įgula pirmą kartą istorijoje privačiame skrydyje pradėjo išėjimą į atvirą kosmosą, ketvirtadienį per tiesioginę transliaciją internetu paskelbė bendrovės „SpaceX“ pranešėjai. ...
-
Airija pradėjo tyrimą dėl „Google“ dirbtinio intelekto kūrimo
Airijos reguliavimo institucija, padedanti prižiūrėti Europos Sąjungos (ES) duomenų privatumą, ketvirtadienį pradėjo tyrimą dėl bendrovės „Google“ dirbtinio intelekto (DI) kūrimo. ...
-
Skambučių eros pabaiga?3
Jei šiomis dienomis bandysite prisiskambinti jaunam žmogui, didelė tikimybė, kad kitame gale išgirsite tik neigiamą signalą. Jungtinėje Karalystėje atliktos apklausos duomenimis, net ketvirtadalis 18–34 metų asmenų niekada nekelia ...
-
Lietuvos moksleiviai tarptautinėje informatikos olimpiadoje iškovojo du bronzos medalius1
Lietuvos moksleiviai praėjusią savaitę Egipte vykusioje 36-ojoje tarptautinėje informatikos olimpiadoje iškovojo du bronzos medalius ir pagyrimo raštą. ...
-
Istorinė kelionė į kosmosą: pamatykite skrydį iš arti1
Milijardierius Jaredas Isaacmanas antradienį išskrido į kosmosą, siekdamas pirmą kartą privačiame skrydyje išeiti į atvirą kosmosą ir nukeliauti toliau nei bet kas kitas nuo NASA „Apollo“ skrydžių į Mėnulį laikų. ...
-
ETT atmetė „Apple“ skundą dėl 13 mlrd. eurų Airijai nesumokėtų mokesčių
Europos Sąjungos (ES) aukščiausios instancijos teismas antradienį atmetė „Apple“ skundą dėl Briuselio nurodymo grąžinti Airijai 13 mlrd. eurų nesumokėtų mokesčių ir taip užbaigė ilgai trukusį ginčą. ...
-
„Boeing“ erdvėlaivis „Starliner“ be įgulos sugrįžo į Žemę
„Boeing“ erdvėlaivis „Starliner“ šeštadienį sugrįžo į Žemę be įgulos, NASA nusprendus, kad juo pernelyg rizikinga sugrąžinti namo astronautus iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS). ...