Ne vienas iš smalsumo yra susigundęs išsitirti savo intelekto koeficientą (IQ). Ar iš tiesų aukštas protinių sugebėjimų rodiklis garantuoja sėkmingą gyvenimą? Kas svarbiau – protas ar jausmai?

Kokius žmogus turi protinius sugebėjimus, nusako IQ, o kaip žmogus sugeba suvokti ir valdyti savo bei kito žmogaus emocijas, parodo emocinis intelektas (EI). Kadangi EI sąvoka psichologijoje atsirado tik prieš beveik tris dešimtmečius – Lietuvoje iki šiol EI tyrimų nebuvo.

Pirmosios giliau patyrinėti šį subtilų emocinės ir intelektinės sferų susikirtimą pasiryžo dvi kaunietės mokslininkės – Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė Rosita Lekavičienė ir docentė Dalia Antinienė.

Mokslininkių tyrimas, kurio rezultatai kitais metais suguls į monografiją "Emocinis intelektas: Lietuvos jaunimo tyrimas", truko dvejus metus.

Psichologai, socialiniai darbuotojai, pedagogai galės juo pasinaudoti norėdami diagnozuoti 17–27 metų jaunuolių EQ (emocinis koficientas), o monografijoje teikiamos rekomendacijos padės sukurti EI ugdymo programą.

Anot vienos iš testo kūrėjos psichologės R.Lekavičienės, tokie mokymai galėtų vykti ir darbo biržoje. Kadangi tyrimas parodė, kad mažiausią EI tarp Lietuvos jaunimo turi bedarbiai, galima būtų ieškoti sąsajų tarp žemo EI rodiklio ir nedarbo.

– Ar emocinis intelektas yra priešinga sąvoka emocionalumui?

– Taip, šios sąvokos yra dažnai supainiojamos. Pavyzdžiui, žmogus sako: įvertinkite mano emocionalumą. Ne, mes kalbame ne apie tai. Emocionalumas – kai žmogus paleidžia savo emocijas ir gali nesustodamas juoktis ar verkti, pykti ar liūdėti ir jam nesiseka suvaldyti savo emocijų. Emocinio intelekto esmė – tai žmogaus gebėjimas pasikalbėti su savimi, atpažinti, kokios emocijos jį yra apėmusios. Emocinio intelekto samprata apima ir gebėjimus suprasti bei valdyti kitų žmonių emocijas. Todėl vertėtų nepamiršti ir vadinamosios juodosios EI pusės, nes kitų žmonių emocijas galima valdyti ir savanaudiškais tikslais, tai yra manipuliuoti jais.

– IQ skaičiuoklių galima laisvai rasti internete, o kaip apsiskaičiuoti savo EI?

– EI testų internete taip pat galima rasti, tačiau iškyla kokybės klausimas. Jūs galite ir nusivilti: apskaičiuosite savo EI, o ten bus įvertinti tiktai jūsų lyderiavimo gebėjimai ar stresinių situacijų valdymo gebėjimai. Yra tam tikri EI aspektai, tačiau tokius testus galima vadinti labiau asmenybės bruožų ar elgesio testais. Be to, tikrieji psichologiniai testai yra neviešinami ir sunkiai prieinami nespecialistams. Mes taip pat atlikome pasaulyje populiarių EI testų analizę ir priėmėme sprendimą ne adaptuoti esamą, bet sukurti naują testą. Pasaulyje žinomi testai negali būti tiesiogiai išverčiami ir naudojami Lietuvoje, nes visų pirma egzistuoja kultūrų skirtumai. Taigi sukūrėme savo metodiką – pirmąjį originalų lietuvišką EI testą. Norėčiau padėkoti Lietuvos mokslo tarybai, kuri finansavo dvejus metus trukusį projektą. Testų kūrimas ir tyrimai yra nepaprastai brangus malonumas.

– Gal galite atskleisti, kokią metodiką sukūrėte?

– Testas turi trumpąją ir ilgąją formą, kurią pasirenka pats tyrėjas pagal tai, kiek nori sužinoti apie tiriamą asmenybę, ir kiek gali skirti laiko tyrimui. Atlikdamas trumpąją formą tiriamasis gauna teiginių sąrašą, su kuriais gali sutikti arba ne. Pavyzdžiui, teiginiai yra tokio tipo: kai mane užplūsta neigiamos emocijos, aš niekaip negaliu su jomis susidoroti. Teiginiai leidžia įvertinti keturis aspektus: kiek žmogus atpažįsta savo emocijas, kiek jis bando jas suvaldyti, kiek atpažįsta kitų emocijas ir bando jas valdyti. Penktoji svarbi skalė, kuri retai yra dedama į EI testus – manipuliacijų skalė, nusakanti kiek žmogus, turėdamas tam tikrą emocinio intelekto lygį, išnaudoja jį tamsiems tikslams.

Ilgesnė forma dar turi emocijų identifikavimo subtestą – tai yra 20-ies veidų nuotraukų rinkinys, kuris buvo suformuotas iš pirminio 400 nuotraukų varianto. Tiriamasis turi atpažinti atspindėtas emocijas. Dar viena testo dalis – dešimties socialinių, emociškai įkrautų situacijų subtestas. Spręsdamas situaciją tiriamasis renkasi iš 6–8 atsakymų variantų. Ši dalis man patinka tuo, kad tiriamiesiems yra paliktos dvi galimybes: vienas atsakymas, kaip, jo nuomone, būtų psichologiškai teisingiausia pasielgti, kitas - kaip jis pasielgtų realybėje. Norėjome pažiūrėti, kiek turima žinių apie emocionaliai intelektualų elgesį ir kiek tos žinios yra realizuojamos elgesyje.

– Ir kas paaiškėjo?

– Pastebėjome, kad dažnai tiriamieji realybėje elgiasi kitaip nei kad žino, kaip vertėtų pasielgti. Kodėl? Žinios ir gebėjimai nėra tas pats dalykas. Pavyzdžiui, teoriškai žmogus žino, kaip tai padaryti, bet nemoka to realizuoti praktiškai arba tiesiog neišdrįsta. Galimas ir toks variantas – žino, bet tyčia taip nesielgia arba galbūt tingi teisingai pasielgti, nes tam reikia pastangų.

– Ar EI galima išsiugdyti?

– Kalbėdami apie IQ mokslininkai sako, kad yra sunkoka pramušti tą "stogą", kuris yra "uždėtas" žmogui nuo gimimo. Vyraujantis požiūris į EI yra liberalesnis ir manoma, kad tai labiau ugdymui pasiduodantis intelektas.

Savo monografijoje mes teikiame bendrąsias rekomendacijas specialistams, dirbantiems šioje srityje. Apskritai, EI sąvoka visuomenės buvo perimta iš mokslo su neįtikimu entuziazmu ir pradėta eksploatuoti įvairiuose sluoksniuose, visiškai nesusijusiuose su psichologija. Netgi buvo sukurta tokių nevisiškai teisingų formulių, kad gyvenimo sėkmė yra 85 proc. EI ir užtenka tik 15 proc. IQ. Savo tyrime keliame klausimą, ar tikrai emocinis ir akademinis intelektai yra nesusiję? Ar mokykloje galima gauti dvejetus, bet turėti aukštą emocinį intelektą, ir tai reiškia, kad gyvenime lydės sėkmė? Tokių pavyzdžių galime rasti: vaikas mokykloje pažymiais nespindėjo, bet puikiai mokėdavo bendrauti, suprato save, valdė situacijas ir dabar yra klestintis verslininkas. Yra ir priešingų pavyzdžių: yra pirmūnų, kurį paleisk į parduotuvę, liepk išspręsti nedidelę gyvenimišką problemą, susijusią su tarpusavio santykiais, ir viskas sugriūna. Arba būna ir taip: pats sau protingas ir ant sofos visą gyvenimą prasėdi, nieko nepasiekia. Tačiau blogiausia, kad tokie pavyzdžiai apie pirmūnus arba apie dvejetukininkus yra suabsoliutinami, nors jie nėra ypač dažni. Mes savo tyrime matome tendenciją, kad jeigu jaunas žmogus mokosi arba mokėsi labai gerais pažymiais, dažniausiai jo EI įverčiai yra aukštesni. Pasirodo, tai susiję dalykai! Taigi, svarbus ir IQ, ir EQ.

– Gal čia sužaidžia ir juodoji EI pusė – manipuliavimas?

– Apibrėždami EI negalime suplakti psichologijos su etika. Aišku, norėtųsi, kad aukštas EI būtų panaudojamas tik bendravimo situacijoms efektyvinti, bet yra kaip yra. Čia jau moralės klausimas, kam žmogus savo aukštą EI panaudos. Ar pasakys sau stop, nors matys galimybę manipuliuoti ir susidėlioti sau palankią situaciją?

– Tyrėte 17–27 metų jaunuolius. Ar tai kažkuo ypatingas amžius?

– Tai yra imlus pokyčiams amžius: ne veltui sakoma, kad jeigu nori ką nors pakeisti, daryk tai būdamas jauno amžiaus. Ištyrėme 1400 jaunų žmonių visuose Lietuvos regionuose: tai mokyklų, gimnazijų, profesinių rengimo centrų, kolegijų, universitetų mokiniai ir studentai, taip pat bedarbiai, įkalinimo įstaigų jaunimas, vaikų namų auklėtiniai, politinių organizacijų nariai, skautai ir kt.

– Kaip tyrime atsiskleidžia šeimos įtaka?

– Jeigu kalbėsime apie EI kaip suminį rodiklį, į kurį įeina keturios kategorijos: savo emocijų supratimas, jų valdymas, kito emocijų supratimas ir jų valdymas, tai pagal tai negavome sąryšio su šeimos pilnumu. Tačiau jeigu žiūrėsime pagal atskirus rodiklius, tai gauname įdomių sąsajų.

Paaiškėjo, kad savo emocijas geriausiai suvaldo globos namų auklėtiniai. Matyt, aplinka yra tokia, kad geriau nerodyti savo emocijų, tačiau teste esančias situacijas jie sprendžia blogiausiai, vadinasi, realiai nemoka tvarkytis su kompleksine socialine situacija. O savo emocijas blogiausiai suvaldo tie, kurie augo su vienu iš tėvų. Geriausi manipuliatoriai yra vienturčiai. Jie tarsi šeimoje gauna viską, bet, matyt, neišmoksta dalytis su kitais, todėl vėliau iš gyvenimo ir toliau nori gauti daug. Mažiausi manipuliatoriai yra jauniausi šeimos vaikai, matyt, dėl tos priežasties, kad nors ir gauna viską lengvai, bet moka tuo dalytis. Šiltose šeimose vaikai gerai išmoksta suprasti savo "aš" ir savo emocijas valdyti, o didžiausi manipuliatoriai yra tie, kurių šeimose daug pykstamasi. Tokio elgesio schemų mokomasi šaltoje aplinkoje, kur reikia išsukti savo kailį, pakovoti už save, kad gautum psichologinės naudos.

– Ar radote skirtumų tarp miestų?

– Savo emocijas geriausiai suvaldo didesnių miestų gyventojai: Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir kt., o prasčiausiai su savo emocijomis tvarkosi Vilnius. Kodėl? Į Vilnių jaunimas suvažiuoja studijuoti iš visos Lietuvos, gal todėl tie rezultatai yra būtent tokie. Šiuos duomenis dar reikėtų tikrinti papildomai. Miestiečiai yra didesni manipuliatoriai nei miestelių gyventojai, tarp kurių yra šiltesni tarpusavio santykiai, jie vieni kitus geriau pažįsta, tad nieko nenuslėpsi.

– Ar tiriant EI svarbi lytis?

– Tai amžinas karas, sprendžiant, kas geriau tvarkosi su emocijomis (juokiasi). Pagal jungtinį EI rodiklį skirtumų neradome, tačiau pagal atskirus rodiklius skirtumai yra labai aiškūs: vyrai yra geriau suprantantys ir valdantys savo emocijas, o moterys yra orientuotos į kitus: jos geriau jaučia kitus, geriau supranta jų emocijas, gali lengviau valdyti tarpasmenines situacijas. Moterys ir veiduose geriau įžvelgia emocijas.

– Gal EI lavinimo programos padėtų jauniems žmonėms sėkmingiau įsidarbinti?

– Teko skaityti, kad 75 proc. iš 500 pirmaujančių pasaulio įmonių investuoja į savo darbuotojus ir rengia EI lavinimo kursus. Žinant, kad pagal mūsų tyrimo rezultatus žemiausias EI yra bedarbių, matyt, logiška būtų pagalvoti apie tokius mokymus. Ir priešingai, tyrimas parodė, kad dirbančio jaunimo EI buvo aukščiausias.

– Ką darbuotojams suteiktų tokie įmonėje surengti mokymai?

– Pirmiausia, geresnį psichologinį klimatą, kuo dažna įmonė ir skundžiasi. Juk neretai girdime skundžiantis, esą vadovai yra egocentriški, nesuprantantys darbuotojų. Ne ką geriau komentuojami ir susiklostę tarpasmeniniai darbuotojų santykiai. Be abejo, tokie EI mokymai suteiktų daugiau lankstumo, gebėjimo suprasti kitą, daugiau empatijos.