- Rolandas Maskoliūnas, Gediminas Motuza
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Anksčiau buvo atliktas eksperimentas „Tempel 1“, kai iš kometos branduolio buvo išmuštas ir analizuojamas dulkių arba medžiagos debesis. Buvo kosmoso aparatai, praskrieję per kometos uodegą. Jų tikslas – nustatyti kometų sudėtį. Nes manoma, kad dauguma jų turi ledinį branduolį. Be to, kometų sudėtyje yra daug organinės medžiagos, netgi aminorūgščių“, – pasakoja G. Motuza.
Priešistorė – Lietuvoje rastuose meteorituose
Kometose aptinkamas vanduo liudija, kad jos galėjo būti vienas iš vandens šaltinių Žemėje. Dulkių debesyje, iš kurio formavosi Žemė, vandens buvo labai mažai. Todėl vanduo turėjo iš kažkur atkeliauti.
Viena iš hipotezių – tai galėjo būti kometos, sunešusios vandenį kartu su prebiotinėmis molekulėmis. Kita dalis vandens atkeliavo iš toliau – iš Orto debesies, Koiperio debesies, t.y. Saulės sistemos pakraščių. Beje, rekonstruoti Saulės sistemos priešistorę padeda ir Lietuvoje rasti meteoritai.
„Iš jų įdomiausias – Andrioniškio meteoritas, nukritęs 1929 metais netoli Anykščių. Jis ypatingas tuo, kad yra bazaltinis achondritas. Tai – reta meteoritų rūšis. Jie yra gabaliukas plutos kažkokios planetos, kuri buvo susiformavusi, bet neišgyveno. Plutos nuolaužos labai retos, nes pati pluta, pvz., Žemės, sudaro apie 0,5 proc. planetos tūrio. Tokie meteoritai leidžia įvertinti, kada ir kaip pradėjo susidarinėti planetos Saulės sistemos aplinkoje“, – teigia G. Motuza.
Jo nuolaužų iš viso rasta apie 4 kg. Manoma, kad visi Žemėje rasti bazaltiniai achondritai yra kilę iš vieno asteroido – Vestos. Meteoritas panašus į žemišką uolieną idiabazą arba gabrą. Jo sudėtyje apie 50 procentų silicio dioksido, geležies, magnio, kalcio.
„Jo amžius yra 4550 mln. metų. Jis rodo laiką, kada Žemės grupės planetos pradėjo diferencijuotis. Kada jų viduje vyko lydimasis ir medžiagos persiskirstymas. Kada prasidėjo tikroji geologinė istorija. Tuo šio meteorito istorija dar nesibaigia. Skriedamas kosmose jis prieš 650 mln. metų susidūrė su kitu meteoritu ir patyrė didžiulį smūgio poveikį. Dalis jo mineralų prarado kristalinę sandarą“, – aiškina G. Motuza.
Tai – labiausiai smūgio paveiktas meteoritas. Lietuvoje nukritęs jo fragmentas atskilo nuo Vestos prieš beveik 14,5 milijonų metų. Meteoritai tiriami, taikant tuos pačius geologinius metodus, kaip ir žemiškoms uolienoms. Atliekant mikroskopinius, cheminius, izotopinius tyrimus.
Kas planuojama toliau? 2016 metais NASA ketina nusiųsti į Marsą nuleidžiamąjį aparatą „InSight“, kuris tirs planetos gelmes. Tai – Marso tyrimo programos tęsinys, kuria siekiama suprasti Marsą kaip dinaminę sistemą, jame vykstančius aplinkos pokyčius, klimato ciklus, geologiją ir biologinį potencialą.
Europos kosmoso agentūra irgi neketina sustoti. Jau beveik parengtas startui erdvėlaivis „ExoMars“ su nuleidžiamuoju aparatu. Jis irgi startuos 2016 metais.
„ExoMars“ rinks informaciją apie Marso atmosferą. Antroji ekspedicijos dalis prasidės 2018 metais, kai roveris atliks dviejų metrų gylio gręžinius. Tikslas – surasti organinių molekulių. Žmonija tęsia ambicingą Saulės sistemos tyrimų programą.
Rolandas Maskoliūnas, LRT TELEVIZIJOS laida „Mokslo ekspresas“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Uždarytas kone tris dešimtmečius veikęs pokalbių tinklas ICQ2
Pokalbių tinklo ICQ, kuris kadaise turėjo 100 mln. naudotojų, o pastaraisiais metais priklausė rusams, veikla trečiadienį buvo nutraukta. ...
-
ES: „Microsoft“ pažeidė antimonopolines taisykles dėl „Teams“2
Briuselis antradienį pareiškė, kad bendrovė „Microsoft“ pažeidė Europos Sąjungos antimonopolines taisykles, nes savo komunikacijos priemonę „Teams“ pridėjo prie populiaraus biuro programų paketo. ...
-
Prabudo galaktikos juodoji skylė: užfiksavo nematytą reiškinį9
Aukštai Čilės Andų kalnuose dirbantys astronomai užfiksavo iki šiol nematytą reiškinį – jų manymu, prabudo tolimos galaktikos centre esanti juodoji skylė. Kosminiais mastais tai įvyko akimirksniu, nes prieš 20 metų t...
-
Kodėl pasaulyje vis dar auga vartojimas?2
Per pastaruosius dešimtmečius aplinkai palanki vartotojų elgsena buvo skatinama įvairių aplinkosauginių įstatymų ir kitų iniciatyvų, apeliuojant į vartotojų sąmoningumą, tačiau, kaip pastebima, vartojimas pasaulyje vis tiek augo. ...
-
FT: Serbija galėtų išgauti ličio jau 2028 m.5
Prezidentas Aleksandras Vučičius pareiškė, kad Serbija, sulaukusi naujų Australijos kalnakasybos milžinės „Rio Tinto“ ir ES garantijų dėl prieštaringai vertinamo projekto, galėtų eksploatuoti litį jau 2028 metais, sekmadien...
-
Rudenį Vilniaus Užupyje kursuos autobusas be vairuotojo11
Rudenį Vilniaus Užupio rajone du mėnesius reguliariai kursuos be vairuotojo važiuojantis autonominis autobusas. ...
-
Termovizoriai gali būti naudojami ne tik karybai1
Karo kontekste pažangios technologijos tampa svarbiu faktoriumi. Termovizoriai – įranga, gebanti atvaizduoti šilumą infraraudonųjų spindulių spektre, yra viena tokių technologijų. Ši įranga ne tik leidžia kariams identifikuoti pri...
-
Šveicarijos vyriausybė: prieš Ukrainos taikos viršūnių susitikimą – kibernetinės atakos1
Šveicarijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad prieš šį savaitgalį šalyje vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl taikos Ukrainoje jos interneto svetainės patyrė kibernetinių atakų bangą. ...
-
E. Muskas išreiškė pasipiktinimą „Apple“ partneryste su „OpenAI“
Technologijų magnatas Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pirmadienį išreiškė pasipiktinimą JAV technologijų bendrovės „OpenAI“ ir technologijų milžinės „Apple“ partneryste, ir pridūrė, kad uždraus savo bendrovėse n...
-
Kalnakasiai skelbia Norvegijoje radę didžiausią Europoje retųjų žemės elementų telkinį3
Viena Norvegijos kalnakasybos bendrovė ketvirtadienį paskelbė šalies pietryčiuose radusi didžiausią Europoje retųjų žemės elementų telkinį. ...