- Jonė Kučinskaitė, LRT Radijo laida „Dešimt balų“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Norintys įgyti perspektyvią specialybę turėtų dairytis į biotechnologijas, genų, informacines technologija, duomenų analitiką, LRT RADIJUI vardija personalo paieškos ir atrankos bendrovės „Alliance Recruitment“ vystymo direktorius Andrius Francas.
Tie, kuriems tikslieji mokslai vis dėlto nesiseka ir nori savo karjerą sieti, pavyzdžiui, su kalbomis, turėtų puikiai mokėti ne tik lietuvių ir anglų kalbas, bet ir bent dvi skandinavų kalbas, tvirtina specialistas.
– Abiturientai vis dar nežino, kaip jiems sekėsi išlaikyti valstybinius brandos egzaminus, bet, ko gero, dar didesnė ir dar labiau kankinanti nežinia – kaip pasirinkti tokias studijas, kurios patiktų ir galėtum sakyti, jog ne dirbi, o atostogauji. Be to, dar būtų gerai ateityje užsidirbti orų atlyginimą ir žinoti, kad tikrai esi reikalingos profesijos atstovas. Ar tokie lūkesčiai nėra utopiniai?
– Manau, kad tam tikriems žmonėms tai tikrai nėra utopiniai lūkesčiai, ypač jei jie turi gerus pagrindus, kuriuos privalo atsinešti iš mokyklos. Turbūt kalbame apie tuos fundamentalius dalykus, kurie šiandien reikalingi daugumoje sričių. Daug kas prieštarauja priverstiniam valstybiniam matematikos egzaminui, bet manau, kad tai tikrai labai teisingas kelias Lietuvai. Būtent tiksliųjų mokslų žinių mums dažnai pritrūksta, norint pasirinkti tam tikrą specialybę, [...] nes kažkada žmogus sugalvojo, kad jam galbūt to nereikės.
– Vis dėlto daugybė žmonių skundžiasi, kad matematika, fizika, chemija, informacinės technologijos jiems – sunkūs mokslai. Kodėl tokia gausa mokinių skundžiasi, kad jiems nesiseka mokytis tiksliųjų mokslų disciplinų?
– Žmonės, atėję į universitetą ar besirinkdami studijų programą, lygiai taip pat galvoja, kad reikia pasirinkti kuo lengvesnę studijų programą, nes tada lengvai gyvens. Mokslas neturi būti lengvas. Kadangi tai [tikslieji mokslai – LRT.lt] sunku, dažniausiai ne kiekvienam įkandama. Konkurencija toje srityje dažniausiai yra daug mažesnė.
Globaliai vertinant tendencijas Vakarų Europos universitetuose, jauni žmonės juose taip pat dažniausiai renkasi tas studijų programas, kurios yra lengvesnės – visokios „sofijos“, „logijos“, „filo“, „psicho“. Atrodo, kad šie mokslai bus lengvesni ir tada man bus viskas gerai. Baigę keturis kursus jie supranta, kad galbūt neturės ką veikti darbo rinkoje.
Labai svarbu orientuotis ne į tai, kas lengva, bet į tai, ką galima veikti ateityje. Kaip tai sužinoti? Net jei mokykloje nėra karjeros konsultanto, universitetai kiekvienais metais rengia karjeros dienas. Moksleiviams renginiai nemokami. Jie gali ateiti ir pamatyti, kokios realios kompanijos kokių specialistų šiandien ieško. Visa informacija prieinama ir internete. Kiekvienas mokinys gali suprasti, kokių specialistų šiandien reikia, kokių reikės po kelių metų.
– Daugiau nei 15 metų užsiimate personalo paieška įvairiausioms Lietuvos bei tarptautinėms kompanijoms, skaitote paskaitas jauniems žmonėms apie tai, kas yra sėkminga karjera, tačiau kas yra nesėkminga karjera?
– Dažnai kalbame apie tai, kad turbūt labiausiai reikėtų rinktis tai, kas geriausiai sekasi arba kas mažiausiai blogai sekasi, tačiau tuo pačiu metu reikia turėti mintyje, kad tam tikrų sričių specialistų pasauliui reikia labai nedaug.
Daug kas iš mūsų yra baigę muzikos, dailės ar kitų meno sričių mokyklas (panašią paralelę galima išvesti ir su sportu), bet galiausiai paaiškėja, kad vunderkindų yra vienetai. Galvoti, kad baigęs muzikos mokyklą tikrai būsiu muzikas, turbūt nereikėtų.
Taip pat yra, kai žmonės pasirenka sporto sritį. Sportas yra geras dalykas bendrąja prasme, bet nutinka nedidelė klaida ir patirta trauma tave iš sportinio gyvenimo išmeta visam laikui. Tada turi į kažką atsiremti, todėl vis tiek reikia turėti fundamentalias žinias, išsilavinimą.
– Labai dažnai atsitinka taip, kad žmogui sueina 15–16 metų, treneris pasako „iš tavęs krepšininko nebus“ arba „iš tavęs profesionalaus pianisto nebus“. Ką tada daryti? Akademiniai dalykai dažnai jau būna apleisti.
– Manau, kad labai dažnai, jei žmogus daro keletą dalykų vienu metu, jis viską suspėja. Tie žmonės, kurie lanko papildomos užsiėmimus, dažniausiai turėtų suspėti ir pasiruošti pamokoms, nebent [...] nededikuoja tam laiko. Kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai – mano toks atsakymas.
– Dažnai jauni žmonės sako, kad ketina studijuoti socialinius mokslus (pirmiausia, žinoma, teisę, vadybą ar ekonomiką), nes tikisi būti geriausiais savo srities profesionalais. Ką atsakytumėte tokiems pasiryžėliams?
– Tiek teisė, tiek vadyba, tiek ekonomika nėra blogi mokslai, bet tai yra „minkštesni“ mokslai. Galiu tai palyginti su sumuštiniu – šiuos mokslus galima kaip sviestą tepti ant duonos, tačiau reikia turėti labai tvirtą pagrindą – kažkokią specialybę. Jei neturi specialybės, būdamas vadybininku, privalai turėti savo specializaciją, nes kitu atveju negalėsi parduoti prekių.
Pavyzdžiui, chemijos inžinieriaus išsilavinimą turintis žmogus gali gerai prekiauti, pavyzdžiui, papildais [...] maisto pramonėje, biochemijos pramonės įmonėms. Energetikas, inžinierius, elektrikas labai gerai gali prekiauti didelėse tarptautinėse kompanijose elektros įranga ir ją pardavinėti specialistams. Kontaktas, prekyba vyksta tarp specialistų. Jei nesurandi bendros kalbos ir nekalbi viena kalba, nesupranti fundamentalių dalykų, niekas iš tavęs to dalyko nepirks, nors tu ir labai gražus, labai daug gražių žodžių moki pasakyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno chemikai – išskirtiniame NATO tinkle
Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetas (KTU CTF) tapo NATO gynybos technologijų akceleratoriaus DIANA testavimo centrų tinklo dalimi. Pasirašyta sutartis reiškia, kad KTU CTF galės būti testuojamos ir kuriamos vis...
-
Kuriami vabzdžiai kiborgai: judesius kontroliuos „Bluetooth“ signalais?4
Grupė Pekino technologijos instituto mokslininkų kuria mažyčius mechanizmus vabzdžiams – tikisi paversti juos kiborgais: gyvais organizmais, patobulintais technologijomis. ...
-
Uždarytas kone tris dešimtmečius veikęs pokalbių tinklas ICQ2
Pokalbių tinklo ICQ, kuris kadaise turėjo 100 mln. naudotojų, o pastaraisiais metais priklausė rusams, veikla trečiadienį buvo nutraukta. ...
-
ES: „Microsoft“ pažeidė antimonopolines taisykles dėl „Teams“2
Briuselis antradienį pareiškė, kad bendrovė „Microsoft“ pažeidė Europos Sąjungos antimonopolines taisykles, nes savo komunikacijos priemonę „Teams“ pridėjo prie populiaraus biuro programų paketo. ...
-
Prabudo galaktikos juodoji skylė: užfiksavo nematytą reiškinį9
Aukštai Čilės Andų kalnuose dirbantys astronomai užfiksavo iki šiol nematytą reiškinį – jų manymu, prabudo tolimos galaktikos centre esanti juodoji skylė. Kosminiais mastais tai įvyko akimirksniu, nes prieš 20 metų t...
-
Kodėl pasaulyje vis dar auga vartojimas?2
Per pastaruosius dešimtmečius aplinkai palanki vartotojų elgsena buvo skatinama įvairių aplinkosauginių įstatymų ir kitų iniciatyvų, apeliuojant į vartotojų sąmoningumą, tačiau, kaip pastebima, vartojimas pasaulyje vis tiek augo. ...
-
FT: Serbija galėtų išgauti ličio jau 2028 m.5
Prezidentas Aleksandras Vučičius pareiškė, kad Serbija, sulaukusi naujų Australijos kalnakasybos milžinės „Rio Tinto“ ir ES garantijų dėl prieštaringai vertinamo projekto, galėtų eksploatuoti litį jau 2028 metais, sekmadien...
-
Rudenį Vilniaus Užupyje kursuos autobusas be vairuotojo11
Rudenį Vilniaus Užupio rajone du mėnesius reguliariai kursuos be vairuotojo važiuojantis autonominis autobusas. ...
-
Termovizoriai gali būti naudojami ne tik karybai1
Karo kontekste pažangios technologijos tampa svarbiu faktoriumi. Termovizoriai – įranga, gebanti atvaizduoti šilumą infraraudonųjų spindulių spektre, yra viena tokių technologijų. Ši įranga ne tik leidžia kariams identifikuoti pri...
-
Šveicarijos vyriausybė: prieš Ukrainos taikos viršūnių susitikimą – kibernetinės atakos1
Šveicarijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad prieš šį savaitgalį šalyje vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl taikos Ukrainoje jos interneto svetainės patyrė kibernetinių atakų bangą. ...