- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Net ir elementarią frazę „Laba diena“ galima ištarti vis su kita emocija – pikta, linksma, nustebusia. Būtent emocijos ir balso kokybė yra labai svarbi ne tik pačiam žmogui ar ją girdinčiam, bet ir mokslininkams, kurie, remdamiesi balso analize, kuria tam tikras technologijas, kurias galima pritaikyti net ir medicinos srityje. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Vilniaus universiteto mokslininku Gintautu Tamulevičiumi.
– Ką mes čia matome monitoriuje? Matome mano balso spalvas?
– Kažkuria prasme, jūsų balso spalvas. Tai yra spektrograma, kur rodo dažnio dedamąsias, esančias jūsų balse. Tos dažnio dedamosios, būtent, ir lemia mūsų kalbėjimo toną, spalvą, gylį balso, kitas mums suvokiamas savybes.
– Daug kur balsą galima panaudoti, kuriant technologijas.
– Na, taip. Puikus pavyzdys būtų mūsų žmogiškam bendravime, kai mes pažindami žmogų ir girdėdami jo balsą, galim pasakyt, kokia jo nuotaika, savijauta, būsena. Galbūt net identifikuot padėtį erdvėje, galim galbūt girdėt, kad jis kalba gulėdamas. Visa tai mes sugebam išskaityti, klausydami jo balsą. Adekvatu manyt, kad galbūt mes galim iš bet kurio žmogaus balso nustatyti jo būklę, emociją, galbūt amžių, nusiteikimą, savijautą ir kitas savybes, kurias mes sugebam išgirsti gyvenime balse.
– O apie tai, kad iš balso galima nustatyti, kuo serga žmogus? Ar tai jau yra kažkas apčiuopiamo ar vis dar dirbama ties tomis technologijomis?
– Jau yra šis tas nuveikta. Kadangi balse dalyvauja tiek kvėpavimo sistema, tiek balso klostės, tiek balso traktas, tai mūsų šnekos signalas tiesiogiai atspindi mūsų būklę, tiek balso plokščių, tiek artikuliacijos procesą. Tai ta informacija yra mūsų pakankamai neblogai matoma ir jau yra tokie bandomieji, eksperimentinio pobūdžio sprendimai, kurio leidžia identifikuoti, kad jūsų balse iš tikrųjų kažkas negerai. Tai Lietuvoj šiuo atveju ir Kauno kolegos dirba ties tuo klausimu, mes dirbam ir yra siūlytas vienas kitas metodas, kaip identifikuot balso sutrikimą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Apie kokias ligas mes kalbam? Kokias ligas gali išduoti mūsų balsas?
– Kol kas dirbame ties ligomis, kurios tiesiogiai susijusios su kalbėjimo procesu, tai yra balso klostės, gerklos, kurios tiesiogiai lemia mūsų kalbėjimą. Iš jų pakitimų mes galime bandyti identifikuoti, kad kažkas negerai su balso klostėmis.
– Ar lietuviai pirmieji su šioms technologijomis ir naujovėmis, ar vis dėlto pasaulyje yra panašių dalykų?
– Negalima sakyt, kad pirmieji, tiesiog mes neatsiliekam. Tai yra visam pasauly viena iš tyrimų krypčių. Balso analizė yra orientuota į balso trakto, šnekos organų ligų diagnozavimą. Tokie tyrimai atliekami.
– Ir pagal įrašą ką jūs matote? Aš matau daug gražių spalvų, o ką jums jos rodo?
– Na, nebūdamas medikas, kalbėdamas iš akustinės pusės, galiu pasakyti, kad jūsų balse dominuoja iki 1 tūkst. hercų dažnio dedamosios, tačiau yra nemažai dažnio dedamųjų iki pat 5-6 tūkst. hercų, kas rodo, kad jūsų šnekos signalas pasižymi harmoningomis savybėmis. Tai yra sveiko gero balso požymis.
– O ta technologija, jeigu ji bus iš tikrųjų kuriama ir jeigu bus prieinama kiekvienam žmogui, kaip ji turėtų atrodyti? Aš įsirašau kažkur savo balsą ir siunčiu daktarui ar galėčiau pati identifikuot galbūt gresiančias ligas?
– Čia įmanomi įvairūs variantai. Galimas toks išankstinis tyrimas, kaip kad telefono programėlė, kur mes įsirašom savo balsą ir ji geba paanalizuot, kad galbūt kažkas negerai ir galbūt vertėtų kreiptis į gydytoją. Galima įsivaizduot kaip nuotolinės medicinos paslaugą, kai mes įrašom savo balsą ir siunčiam medikui. O galbūt tai galėtų būti kažkoks skaitmeninis, dirbtinio intelekto valdomas gydytojo asistentas, kuris atkreipia gydytojo dėmesį į svarbias signalo savybes.
– Kas ten žino, galbūt po 10 metų tai bus labai natūrali praktika?
– Galbūt, ypač jei truks gydytojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti3
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“6
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...