Lietuvos radijo mėgėjai triumfuoja: šią savaitę išbandytas „LituanicaSAT-1“ palydove įmontuotas pirmasis mūsų šalies radijo mėgėjų klaipėdiečio Žilvino Atkočiūno (šaukinys LY2SS) ir elektrėniškio Žilvino Batisos (LY3H) darbui kosmose sukonstruotas FM retransliatorius, per kurį užmegztas dvipusis ryšys tiek iš skirtingų Lietuvos vietų, tiek ir iš užsienio.

„Pirmieji radijo retransliatorių išbandė abu Žilvinai, per orbitoje skriejantį palydovą užmezgę ryšį tarp Elektrėnų ir Klaipėdos. Vėliau prisijungė radijo mėgėjai iš Belgijos, Ispanijos, Anglijos, kurie bendravo tarpusavyje. Visi prie eksperimento prisijungę radijo mėgėjai patvirtino, kad pavyko užmegzti kokybišką ir stabilų ryšį“, – džiaugiasi „LituanicaSAT-1“ žemės stoties vadovas Simonas Kareiva.

„LituanicaSAT-1“ FM balso retransliatorius – vienas iš dviejų būtent tokio tipo įrenginių, šiuo metu veikiančių kosmose. Didelio populiarumo yra sulaukęs Saudo Arabijos mokslininkų retransliatoriaus projektas, tikimasi, kad dalis radijo mėgėjų-korespondentų išbandys ir lietuviškąjį retransliatorių ir per jį bendraus su kolegomis visame pasaulyje. Orbita skriejantis retransliatorius išplečia ryšio lauką iki maždaug 4000 kilometrų, kai tuo tarpu antžeminių retransliatorių pagalba bendraujama tik 100–150 kilometrų atstumais.

„Retransliatoriaus eksperimentas pavyko, užmegzto ryšio kokybė pranoko lūkesčius, toks jausmas, kad kolegos, kurie jį išbandė, sėdi netoli antenų ant pastato stogo“, – džiaugėsi misijos „LituanicaSAT-1“ vadovas Vytenis Buzas. Pasak jo, radijo retransliatorius kaip palydovo elementas buvo sukurtas vienas pirmųjų, todėl turėta daug laiko jį tinkamai išbandyti,  rašoma pranešime spaudai.

Lietuviškas palydovas „Lituanica SAT-1“ orbita jau skrieja 55 dienas. Jo vidutinis skriejimo greitis siekia 7,6 km/s, aukštis apie 380 km, temperatūra palydovo viduje teigiama – 10–15 laipsnių, baterija pilnai pakrauta, energijos balansas teigiamas.

„LituanicaSAT-1“ komanda jau įgyvendina ambicingiausią užduotį: nufotografuoti Žemę iš kosmoso ir atsiųsti nuotrauką į palydovo valdymo stotį. Fotografija kosmose jau yra padaryta ir įrašyta į palydovo atminties kortelę, todėl šiuo metu komanda stengiasi atsisiųsti visus šios fotografijos elementus, kuriuos vėliau reikės dekoduoti.

Duomenų atsisiuntimas – pati sudėtingiausia misijos užduotis, reikalaujanti daugiausiai palydovo energijos sąnaudų bei didelio duomenų perdavimo kiekio. Rezervuoti savo pikselį pirmojoje lietuviškoje nuotraukoje iš kosmoso galite misijos interneto svetainėje www.kosmonautai.lt.

Palydovas „LituanicaSAT-1“ iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į orbitą paleistas vasario 28 d. Tos pačios dienos 10:45 val. Lietuvos laiku palydovo radijo švyturio siunčiamą Morzės kodu užšifruotą signalą užregistravo vokietis Mike`as Rupprechtas. Šis signalas tapo pirmąja, vieno iš dviejų lietuviškų dirbtinių Žemės palydovų, iš kosmoso sėkmingai priimta žinute Žemėje.