- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos mokslo taryba pristato daugiau kaip trejus metus vykdytų 11 bendrų Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkų projektų pasiekimus. Prototipai biologiniams eksperimentams, metodai oro kokybei tirti, uosių džiūties sukėlėjo savybės, genetiniai tyrimai, skirti gydyti cukrinį diabetą ar nustatyti intelektinės negalios priežastis – tai dalis vykdytų mokslinių tyrimų rezultatų, kuriais šiandien konferencijoje dalinasi lietuvių ir šveicarų mokslininkų grupės.
Bendri projektai pradėti vykdyti 2012 metais: 4 projektai vykdyti aplinkos apsaugos ir technologijų srityje, 3 – sveikatos (gyvybės) ir 4 – gamtos mokslų srityje. Projektus kartu su Šveicarijos partneriais vykdė 3 Lietuvos universitetai (Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) ir 2 mokslinių tyrimų centrai (Gamtos tyrimų centras ir Fizinių ir technologijos mokslų centras).
Aplinkos apsaugos ir technologijų srities projektų tyrėjų grupės praplėtė žinias apie Lietuvos oro kokybę lemiančius veiksnius, išvystė naujus metodus, kurie gali būti panaudoti tiriant mažai ištirtų Europos regionų oro kokybės modelius, pateikė naujų duomenų, kaip išsaugoti ir racionaliai tvarkyti durpynų išteklius bei ištyrė abejose šalyse uosių džiūtį sukeliančio patogeninio grybo biologines ir ekologines savybes.
Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkai vykdydami sveikatos (gyvybės) mokslų srities projektus nustatė retus genetinius pokyčius bei naujas genetines sritis, susijusias su intelektine negalia, sukūrė ir kliniškai įvertino neinvazinį absoliutinės smegenų intrakranijinio slėgio vertės matavimo metodą, nereikalaujantį specifinio kalibravimo individualiam pacientui, taip pat pademonstravo, kad novatoriški žmogaus genetikos tyrimai padeda nustatyti cukrinio diabeto kilmę bei parinkti optimalų gydymą.
O štai gamtos mokslų srities projektų pasiekimai – atrastas 80 metų neišspręstos Lerė (Leray) problemos sprendimas (matematikos srityje), sukurta 10 mikrogardelių prototipų, kurie bus pritaikyti įvairiuose biologiniuose eksperimentuose, sukurta technologinė platforma, pasitarnausianti tiriant pavienių žinduolių ląstelių arba ląstelių grupių metabolitų apykaitą bei koncentracijų pakitimus, kurie ypač svarbūs vėžio ir neuronų tyrimuose.
Konferencijos specialioje stendinių pranešimų sesijoje taip pat bus pristatyti 9 institucijų partnerystės projektai, kurie pradėti įgyvendinti šiais metais ir savo rezultatus pateiks šių metų rudenį. 4 iš šių projektų vykdomi fizinių ir technologijos mokslų srityje, 2 – biomedicinos, 2 – humanitarinių mokslų ir 1– socialinių mokslų srityje.
Renginyje dalyvauja abiejų šalių projektų vadovai ir tyrėjai, jaunieji mokslininkai, programos Jungtinio atrankos komiteto nariai, ekspertai, Šveicarijos Konfederacijos ambasados, Švietimo ir mokslo ministerijos, Centrinės projektų vykdymo agentūros atstovai, kiti suinteresuoti asmenys.
Renginys vyksta 2016 m. gegužės 26 d. Renginys uždaras.
Projektai finansuojami pagal dvišalę bendradarbiavimo programą „Moksliniai tyrimai ir plėtra“, kuria siekiama stiprinti abiejų šalių ryšius, plėtoti bendradarbiavimą ir gilinti žinias aplinkos mokslų ir technologijų, sveikatos (gyvybės) mokslų bei gamtos mokslų mokslinių tyrimų ir plėtros srityse, skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir socialinę bei ekonominę plėtrą Lietuvoje. „Moksliniai tyrimai ir plėtra“ yra Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, dalis.
Programos biudžetas – 9,7 mln. Šveicarijos frankų. Programos įgyvendinimo trukmė – 2010–2016 m.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar esame pasiruošę karui kibernetinėje erdvėje?
Jeigu karas vyksta ir kariaujama kiekvieną dieną, tai kokie yra tie mūšiai kibernetinėje erdvėje? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su „Scalewolf“ vadovu, buvusiu krašto apsaugos viceministru Edvinu Kerza. ...
-
Link Žemės artėja „miestų žudiku“ pramintas asteroidas
Didžiulis sprogimas danguje, kurio metu išsiskiria šimtus kartų daugiau energijos nei sprogus ant Hirošimos numestai bombai, ryškus it Saulė akinantis žybsnis ir daugelio kilometrų spindulių viską aplinkui griaunanti smūgio ...
-
„Google“ nebežada užtikrinti, kad DI nebūtų naudojamas ginklams kurti
„Google“ antradienį atnaujino savo principus, susijusius su dirbtiniu intelektu, atsisakydama pažadų užtikrinti, kad ši technologija nebūtų naudojama ginklams kurti ar stebėjimo tikslais. ...
-
Ištirti asteroido mėginiai: juose – gyvybės užuominos
2016-aisiais paleistas robotizuotas zondas „Osiris-Rex“ nuskriejo milijonus kilometrų iki labai senoviško asteroido. Jis ne tik nuskrido, bet ir sugebėjo nusileisti bei specialiu griebtuvu paimti maždaug 160 gramų mėginį nuo jo pavir&s...
-
Lietuvių mokslininkų atrastam asteroidui suteiktas garbingas vardas
Lietuvių mokslininkų atrastam asteroidui suteiktas pirmojo Vilniaus universiteto (VU) rektoriaus Petro Skargos (1536–1612) vardas, pirmadienį pranešė universitetas. ...
-
Lietuvos vadovai iš socialinio tinklo „X“ nesitrauks: atsakė, kodėl
Valstybės vadovai neketina sekti Vokietijos gynybos ministerijos sprendimu nebeskelbti įrašų kritikos dėl didelio dezinformacijos kiekio susilaukiančiame socialiniame tinkle „X“. ...
-
Mūsų duomenys – kuras Pekino progresui?
Sausio 27-oji priminė dieną, kai aplenkdama JAV Sovietų Sąjunga paleido dirbtinį Žemės palydovą – konkurentų pasiekimas sukrėtė amerikiečius, tačiau galiausiai tapo impulsu skubinti kosminių technologijų plėtrą. ...
-
Ar dirbtinis intelektas atims mūsų darbus?
Indija jau turi savo pirmąją virtualią instagramo žvaigždę, sukurtą dirbtinio intelekto. Ji turi 0,5 mln. sekėjų ir daro tikrą nuomonės formuotojos darbą – kuria reklamas, juokingus trumpus vaizdo įrašus. Neabejotinai taip užsidirba ...
-
„DeepSeek“ šokas DI pramonėje ir finansų rinkose atveria rizikas
Kinijos startuolis „DeepSeek“ sukūrė atvirojo kodo, ekonomiškai efektyvų dirbtinio intelekto (DI) modelį, kuris kai kuriuos analitikus nuteikė skeptiškai, tačiau tai gali kelti grėsmę šimtų milijardų dolerių investic...
-
ES toliau tirs „Meta“ darbą
JAV technologijų milžinės „Meta“ duomenų rinkimo operacijos Europoje tikrinamos toliau – po to, kai trečiadienį ES teismas Airijos valdžios institucijoms nurodė ištirti, kaip bendrovė tvarko konfidencialius duomenis. ...