ES Koperniko klimato kaitos tarnyba (C3S) patvirtino pirmiau padarytas prognozes, kad 2024 m. visame pasaulyje buvo šilčiausi nuo tada, kai buvo imta fiksuoti tokius duomenis, ir pirmieji kalendoriniai metai, kuriais vidutinė temperatūra buvo 1,5 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei ikipramoninis lygis.

Mokslininkai nurodė, kad pagrindinis rekordinį atšilimą lėmęs veiksnys buvo žmogaus sukeliama klimato kaita, tačiau prie jo prisidėjo ir kiti veiksniai – pavyzdžiui, pasaulį kaitinantis meteorologinis reiškinys „El Nino“ Ramiajame vandenyne.

Rytų Anglijos meteorologijos biuro ir Nacionalinio atmosferologijos centro atlikta analizė parodė, kad 2024-ieji buvo karščiausi metai istorijoje, be to, pernai „greičiausiai“ buvo pirmąkart viršyta nustatyta 1,5 laipsnio Celsijaus atšilimo riba.

Klimato ekspertai paaiškino, kad tai, jog vidutinė temperatūra ikipramoninį lygį 1,5 laipsnio viršijo vienais vieninteliais metais nereiškia, kad pasaulis tikrai pasiekė tokį atšilimo lygį, bet perspėjo, kad iki to dabar trūksta visai nedaug.

Tačiau, vienos ekspertės teigimu, po ekstremalių meteorologinių reiškinių metų rekordiška kaitra turėtų padėti mums „suvokti tikrovę“ ir pamatyti, kokius pavojus sukelia 1,5 laipsnio pakilusi temperatūra.

Dėti pastangas neleisti pasauliui atšilti daugiau nei 1,5 laipsnio Celsijaus virš ikipramoninių temperatūrų – vienas iš pagrindinių įsipareigojimų, numatytų pasauliniame Paryžiaus susitarime, kurį šalys pasirašė 2015 m., siekdamos išvengti pražūtingiausio klimato kaitos poveikio.

JK analitikai nustatė, kad pernai vidutinė oro temperatūra visame pasaulyje buvo 1,53 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei 1850–1900 m. vidurkis, ir net numatoma 0,08 laipsnio paklaida reiškia, kad 2024-ieji greičiausiai buvo pirmieji kalendoriniai metai, kuriais temperatūros vidurkis buvo viršytas 1,5 laipsnio.

Be to, tai buvo jau 11 metai iš eilės, kai oro temperatūra ne mažiau nei 1 laipsniu Celsijaus viršijo ikipramoninės temperatūros lygį.

Colinas Morice‘as iš JK meteorologijos biuro sakė: „Tai, kad temperatūra ikipramoninį lygį 1,5 laipsnio Celsijaus viršijo vienais metais nereiškia, kad buvo viršytas Paryžiaus susitarime numatytas 1,5 laipsnio limitas – tam vidutinė temperatūra 1,5 laipsnio aukštesnė turėtų būti ilgesnį laiką.

Tačiau tai parodo, kad galimybės ilgesnį laikotarpį išvengti didesnio nei 1,5 laipsnio atšilimo dabar yra visiškai menkos.“

Koperniko centro atliktos analizės duomenimis, pasaulinė temperatūra buvo maždaug 1,6 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei 1850–1900 m. ir 0,12 laipsnio aukštesnė nei 2023 m., kurie ligi tol buvo oficialiai laikomi karščiausiais metais.

Duomenys rodo, kad Europoje tai buvo karščiausi metai nuo tada, kai pradėti fiksuoti tokie duomenys, o oro temperatūra buvo 1,47 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei vidutinė 1991–2020 m. laikotarpio temperatūra.

Be to, atlikus analizę pastebėta, kad visame pasaulyje kiekvieni iš praėjusių 10 metų buvo vieni iš karščiausių 10 metų nuo tada, kai pradėta fiksuoti šiuos duomenis.

Samantha Burgess iš Europos vidutinės trukmės oro prognozių centro (ECMWF), kuriam priklauso C3S, sakė: „Šiuo metu stovime ant ribos, kurią peržengus bus viršyta Paryžiaus susitarime nustatyta 1,5 laipsnio Celsijaus riba, o praėjusių dvejų metų vidurkis ją jau viršijo.

Tokios aukštos pasaulinės temperatūros ir rekordiškai didelis 2024 m. į atmosferą patekusių vandens garų kiekis sukėlė precedento neturinčias karščio bangas ir liūtis, dėl kurių vargo patyrė milijonai žmonių.“

Meteorologijos biuro Hadlio centro vadovas profesorius Rowanas Suttonas paaiškino: „Iš esmės 1,5 laipsnio nereiškia, kad pasiekta nepataisomo poveikio klimatui riba.

Tačiau, pasaulio temperatūrai pakylant nors viena laipsnio dalimi, ekstremalių meteorologinių reiškinių įvyksta dažniau ir jie tampa intensyvesni, vis labiau pakyla vandens lygis pasaulio jūrose ir vandenynuose bei išauga rizika, kad bus peržengtos ribos, už kurių planetai bus padaryta nepataisoma žala – pavyzdžiui, sunyks tropinių Amazonės miškų bioma arba ištirps Grenlandijos ar Antarktikos ledynai.

Ši reikšminga gairė dar labiau pabrėžia, kaip svarbu stengtis sumažinti tolesnį atšilimą.“

Atsakydama į pasirodžiusią informaciją, vyresnioji Londono imperatoriškojo koledžo Aplinkos apsaugos politikos centro lektorė Friederike Otto pasakė: „Šis rekordas turi padėti mums suvokti tikrovę.

Šis rekordas turi padėti mums suvokti tikrovę.

Klimatas iki tokio lygio, kurio metų metus stengiamės išvengti, kaista todėl, kad šalys vis dar degina didžiulius naftos, dujų ir anglies kiekius.

Ekstremalaus oro metai parodė, kokius pavojus sukelia 1,5 laipsnio pakilusi temperatūra.

Potvyniai Valensijoje, uraganai JAV, taifūnai Filipinuose ir sausra Amazonėje – tai tik keturios pernai įvykusios nelaimės, kurių mastai dėl klimato kaitos tik išaugo. O jų būta gerokai, gerokai daugiau.“

Profesorius Joeris Rogeljis iš Londono imperatoriškojo koledžo Grentamo klimato kaitos ir aplinkos instituto pridūrė: „Nors oficialiai karščiausių metų titulas kelia nerimą, dabar galima aiškiau nei bet kada matyti, kad būtina imtis veiksmų: saulės ir vėjo energija daugelyje šalių pinga greičiau nei iškastinis kuras.

Vyriausybės gali sukurti sveiką ekonomiką, jei tik imsis ryžtingesnių veiksmų paspartinti perėjimą prie švarios energijos.“