Daug niuansų

Tiesa, pasak Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) tyrėjo Pauliaus Pavelo Danilovo, terminas "biopakuotė" kol kas yra labai neapibrėžtas.

"Nėra aiškių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima priskirti pakuotes būtent šiai kategorijai, – akcentuoja jis. – Visuomenėje nusistovėjusi nuomonė, kad biopakuotė yra tiesiog palanki aplinkai, tačiau ir šį kriterijų ne taip paprasta įvertinti."

Mokslininkas pateikia pavyzdį: tarkime, popierinė pakuotė gali būti priskirta prie nekenksmingų aplinkai pakuočių, nes yra gauta iš atsinaujinančių išteklių ir greitai suyranti gamtoje, o polietileną laikome teršiančiu aplinką, nes matome, kokias baisias pasekmes atneša gamtoje nesuyrančios, pakuočių atliekos.

"Atrodytų, kad popierinė pakuotė yra kur kas palankesnė aplinkai, tačiau jos gamybos metu į aplinką išskiriama keletą kartų daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei gaminant pakuotę iš polietileno", – atkreipia dėmesį P.Danilovas.

Be to, popierinės pakuotės yra didesnės masės, o dėl mažesnio atsparumo aplinkos poveikiui pakartotinai panaudojamos mažiau kartų. "Taigi, gamybos ir naudojimo aspektais, polietileninis maišelis nurungtų popierinį palankumo aplinkai konkurse."

Ieškoma išeičių

Dėl plataus plastiko naudojimo sukeliamų problemų atsirado terminas "bioplastikas", iš kurio pagaminti gaminiai yra mažiau kenksmingi aplinkai negu įprasto plastiko gaminiai.

"Bioplastikams priskiriami ne tik gamtoje suyrantys, vadinamieji bioskaidūs plastikai, bet ir iš atsinaujinančių šaltinių pagaminti nebioskaidūs plastikai", – sako jis.

Rinkoje egzistuoja plastikinių pakuočių, ant kurių nurodyta, jog šie pagaminti iš atsinaujinančių išteklių, pavyzdžiui, cukrašvendrių. Dažnai šie gaminiai žymimi ženklu su užrašu "bio-based" (liet. biologinis arba biokilmės).

Įprasti plastikai gali irti šimtus metų. O bioskaidžios pakuotės suyra per laiką, skaičiuojamą mėnesiais.

"Galima pagalvoti, kad toks gaminys gamtoje suyra. Tačiau atidžiau patyrinėjus pakuotės ženklinimą, tokios informacijos nerasime ir galiausiai išsiaiškinsime, jog ši pakuotė pagaminta iš polietileno, – pasakoja P.Danilovas. – Kyla klausimas, kaip galima šį plastiką priskirti bioplastikams? Taip yra dėl to, kad polietileno gamybai naudojamos žaliavos gali būti gautos ne tik iš naftos, tačiau ir iš atsinaujinančių žaliavų."

Mokslininkas pastebi, kad toks polietilenas pasižymi lygiai tokiomis pačiomis savybėmis, kaip ir iš naftos gautas polietilenas, o jo nekenksmingumas aplinkai pasireiškia tik tuo, jog, galiausiai suiręs ar sudegintas biokilmės polietileno gaminys, išlaisvins į atmosferą tik tą anglies dioksido kiekį, kurį cukrašvendrės iš atmosferos buvo pasisavinusios augimo metu, vykstant fotosintezei.

Bioskaidūs plastikai gali būti pagaminti tiek iš atsinaujinančių, tiek ir iš neatsinaujinančių išteklių.

"Jų nekenksmingumas aplinkai pasireiškia tuo, kad, veikiant natūraliems aplinkos veiksniams, pavyzdžiui, mikroorganizmams, gaminiai suskaidomi kur kas greičiau nei įprasti sintetiniai plastikai", – teigia tyrėjas.

Pagamins ir iš atliekų

Mokslininkas pasakoja, kad bioskaidžių pakuočių gamybai naudojamų žaliavų spektras labai platus: panaudojami tiek iš augalų išskirti polimerai (pvz., krakmolas, celiuliozė), tiek gyvūninės kilmės stambiamolekuliniai dariniai (pvz., baltymai: kolagenas ar keratinas), taip pat biokilmės ar iš naftos produktų gauti monomerai, tokie kaip pieno rūgštis.

"Net ir kai kurių rūšių bakterijos pačios geba susintetinti bioskaidžius plastikus. Pastaroji bioplastikų rūšis ypač įdomi", – tikina P.Danilovas.

Be to, sekant žiedinės (beatliekės) ekonomikos principais, pastebima bendra tendencija bioplastikų srityje – jų gamybai, kaip žaliavas panaudoti įvairių pramonės šakų, ypač žemės ūkio kilmės, atliekas.

Per kiek laiko suyra?

P.Danilovas atkreipia dėmesį – nors bioskaidūs plastikai suyra veikiant natūraliai aplinkai, būtų klaidinga manyti, kad juos galima neatsakingai mėtyti gamtoje. Šie plastikai taip pat turi būti tinkamai utilizuojami, pavyzdžiui, kompostuojami.

Jis tikina, kad žmonės dažnai klausia, per kiek laiko suyra bioskaidus plastikas. Tačiau vieno atsakymo nėra – irimo greitis priklauso nuo plastiko sudėties ir irimo sąlygų, aplinkos, kurioje yra plastikas.

"Įprasti plastikai gali irti šimtus metų. Bioskaidžios pakuotės suyra per laiką, skaičiuojamą mėnesiais, išskirtiniais atvejais – metais", – pastebi mokslininkas.

Vartotojų sąmoningumas

Nors bioskaidžios pakuotės vis sparčiau skinasi kelią į rinką, P.Danilovo nuomone, labai abejotina, kad jos visiškai pakeistų dabar įprastus ir plačiai vartojamus plastikus.

"Biologiškai suyrančių pakuočių žaliavos yra brangesnės, be to, neretai jų gamybos technologija sudėtingesnė. Gamybos procesai dar nėra iki galo išvystyti globaliu mastu, kad būtų galima piginti gamybą", – sako jis.

"Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad visos atliekos gamtoje ir aplinkoje atsiduria dėl neatsakingo vartotojų elgesio ir nesugebėjimo tinkamai tvarkytis su atliekomis – iš tiesų aplinkai kenksmingi yra ne gaminiai, o neatsakingi vartotojai. Be globalaus žmonių sąmoningumo didinimo, vien bioskaidžios pakuotės neišgelbės pasaulio", – įsitikinęs P.Danilovas.