- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė.
– Ką pastebite vaikų psichinėje sveikatoje?
– Vaikų linijoje pastebime, kad nuo pandemijos vaikų psichinė sveikata – pablogėjusi. Ir kažkaip neatsistato į tą lygį, kuris buvo prieš pandemiją. Tikrai pastebime, kad yra išaugusios tam tikros temos, pavyzdžiui, pokalbių apie savižudybę, savęs žalojimą, nerimą, baimę, stresą, įtampą, bet aišku, greta to visada išlieka amžinos ir aktualios temos paaugliams – santykiai su tėvais, su bendraamžiais, kur nebūtinai dramatiškos situacijos, bet tiesiog jiems sukeliančios daug jausmų.
– Kaip manote, kodėl po pandemijos situacija negerėja?
– Iki šių dienų turime labai daug nerimo. Tikrai sunku būtų paneigti karo Ukrainoje reikšmę. Paveikti tiek suaugę, tiek vaikai. Daug kitų konfliktų kyla pasaulyje. Daug dalykų aplink, kurie nepadeda to nerimo nuimti. Dažnai vaikai nesulaukia atliepimo, jie jaučiasi nepamatyti, nesuprasti šalia esančių suaugusių. Jie išgyvena daug įtampos. Mokyklose matome, kiek yra pokyčių švietimo sistemoje, kiek diskusijų, ginčų, pykčių tarp suaugusių dėl švietimo, tai mes, suaugusieji, ginčijamės, o vaikai toje aplinkoje turi augti ir ugdytis, tai natūralu, kad jie gali jausti didelę sumaištį. Ir jeigu vaikai neatranda suaugusio į kurį gali atsiremti, jie tai pradeda kaupti. Tada tas kaupimas gali pasireikšti labai nemaloniais dalykais.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip tėvai galėtų padėti savo vaikams?
– Svarbiausia – nenuvertinti jokio jausmo, sunkumo, su kuriuo ateina vaikas. Nesvarbu, ar tai būtų liūdesys, kad kažkas nepavyko mokykloje, svarbu – nepulti sakyti, kad tu juk žinai, kad privalai eiti į mokyklą, o pabandyti suprasti, kodėl jis nenori. Kad sako, jog nenori, tai nereiškia, kad neis. Gal jam tiesiog neramu dėl kontrolinio ir nori, kad mama ar tėtis išgirstų, nuramintų. Kitas dalykas – nebijoti patyrinėti ir nuraminti. Kartais užtenka tiesiog pasakyti, jog normalu, kad tu taip jautiesi. Tai vaikams padeda. O kitas svarbus dalykas – nebijoti tėvams kreiptis pagalbos. Tam yra ir emocinės paramos tarnybos, ir psichologai.
Kartais užtenka tiesiog pasakyti, jog normalu, kad tu taip jautiesi. Tai vaikams padeda.
– Ar vaikų linijoje pastebite, kad keičiasi bendravimo formos? Gal ir jums nebenori skambinti, o labiau rašo?
– Tikrai taip. Pastebime, kad skambučių skaičius nuo kokių 2018 metų po truputį mažėja. Didėja besikreipiančių internetu. Panašu, kad vaikams taip bendrauti – paprasčiau. Internetas suteikia dar didesnį anonimiškumą, saugumą, tai internetu vaikai atveria labai skaudžias temas, jausmus. O telefonu visko būna, būna ir pajuokauja.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paauglystė: savęs ir savo vietos paieškos
Sunku su tais paaugliais – teiginys, kurį priimame kaip aksiomą. Auklėti paauglį – tėvystės egzaminas, mokyti paauglį – pedagogo profesionalumo išbandymas. Tačiau turbūt sunkiausia būti pačiu paaugliu – rasti savo viet...
-
Liūdniausia metų diena: kaip išlaikyti gerą psichinę savijautą?1
Trečiąjį sausio pirmadienį, kuris šiemet yra mėnesio 20 d., visame pasaulyje minima liūdniausia metų diena (angl. „Blue Monday“). Medicininėje literatūroje vyraujantys faktai rodo, jog būtent žiemos laikotarpiu išraš...
-
Nebandykite išvaryti emocijų pro duris – jos sugrįš pro langą
Kasdienybėje esame linkę kurti intelekto ir emocijų priešpriešą. Sąvoka „intelektas“ asocijuojasi su protu, žiniomis, analitiniais gebėjimais, o emocijos – su meile, džiaugsmu, laime, liūdesiu, pykčiu. Gana dažnai int...
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?13
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...