Pradžioje SMS žinutė buvo techninis mobiliojo ryšio tinklo pranešimas, skirtas informuoti apie gedimus ar naujas paslaugas. Vėliau, žinučių siuntimo galimybes pritaikius mobiliesiems telefonams, jos sukėlė tikrą revoliuciją žmonių bendravime. Nors ilgainiui jas pakeitė pažangios ir daug papildomų funkcijų suteikiančios bendravimo programėlės, tai jokiu būdu nereiškia, kad nuo to laiko SMS žinutės tapo nebereikalingos. Per minutę jų išsiunčiama apie 15,2 mln., o SMS rinkodara vis dar yra vienas efektyviausių būdų pasiekti vartotojus.

Pirmąją pasaulyje SMS žinutę "Linksmų Kalėdų" (angl. Merry Christmas) prieš 28 metus inžinierius Neilas Papworthas išsiuntė kolegai, kuris tuo metu linksminosi šventiniame darbo vakarėlyje. Kadangi tuomet mobilieji telefonai neturėjo klaviatūrų, pranešimas buvo išsiųstas iš kompiuterio į 2,1 kg svorio nešiojamo telefono "Orbitel 901" ragelį.

SMS paslauga labai lėtai skynėsi kelią tarp vartotojų – 1995 m. vienas žmogus vidutiniškai išsiųsdavo vos 0,4 žinutės per mėnesį. 2000 m. skaičius išaugo iki 35 žinučių per mėnesį, o 2010 m. – 884. Gana lėtai SMS žinučių pradžiai daugiausia įtakos turėjo tai, kad visame pasaulyje rinkoje retas operatorius leido siųsti trumpąsias žinutes kito ryšio operatoriaus klientams. Vėliau, atsiradus vis daugiau telefonų ir operatoriams suteikus galimybę žinutes siųsti bet kuriam vartotojui, jų siunčiamas kiekis išaugo.

Į Lietuvą trumposios SMS žinutės atkeliavo prieš kiek daugiau nei 24 metus. Pavyzdžiui, pirmoji SMS "Bitės" tinkle išsiųsta 1997 m. pabaigoje. Per 1998-uosius bendrovės klientai jau išsiuntė daugiau nei 1,2 mln. SMS žinučių.

Pasaulyje populiarumo viršūnę SMS žinutės pasiekė 2011 m. Per tuos metus buvo išsiųsta net 7,4 trln. pranešimų, o tai net 44 proc. daugiau nei 2010 m. Visgi, 2012 m. išsiųstų žinučių skaičius ėmė mažėti, nes žmonės pradėjo daugiau naudotis nemokamomis susirašinėjimo programėlėmis, tokiomis kaip "Skype", "WhatsApp", "Blackberry Messenger" ir kt.

Priežasčių, kodėl SMS žinutes pakeitė bendravimas per susirašinėjimo programėles – daugybė. Pirmiausia, taip bendrauti lengviau, nes vienu metu susirašinėti gali didelis kiekis žmonių. Antra, žmonės nori dalytis ne tik tekstiniais pranešimais, bet ir nuotraukomis, vaizdo ar balso įrašais – itin palengvina bendravimą skubantiems.

SMS žinučių populiarumo mažėjimui įtakos turi ir tai, kad išmaniuosius telefonus prisijaukina vis daugiau jaunų žmonių. Jie jau užaugo bendraudami susirašinėjimo programėlėse, todėl paprasčiausiai neturi įpročio siųsti trumpųjų žinučių.

Nors kasmet žmonės išsiunčia vis mažiau SMS žinučių, jų kiekis vis tiek išlieka didelis.

Nepaisant to, kad bendrauti skirtos programėlės muša populiarumo rekordus, tradicinės SMS žinutės išliks reikalingos dar ilgai. Pavyzdžiui, SMS žinutes daugelis interneto platformų sėkmingai naudoja kaip antrąjį veiksmą, norint prisijungti prie asmeninių paskyrų. O kasmet per didžiąsias metų šventes lietuviai išsiunčia rekordiškai daug trumpųjų žinučių su šventiniais sveikinimais.

SMS žinutės taip pat ir toliau išlieka viena populiariausių tiesioginės rinkodaros ir informavimo priemonių. Jose žmonėms pranešama apie artėjantį vizitą pas gydytoją, pristatytą siuntą ar naujausias akcijas parduotuvėse. Tyrimais įrodyta, kad žmogus į SMS žinutę atsako vos per 90 sek. ir tai – net 60 kartų greičiau nei į elektroninį laišką, kuris dažnai pasimeta e. pašto dėžutėje.