Studijuodami vaikinai sumodeliavo išmanią logistikos procesams valdyti skirtų duomenų surinkimo informacinę sistemą, kurios pranašumai galėtų sudominti smulkiuosius ir vidutinius rinkos žaidėjus, daug jautriau reaguojančius į įsigyjamos technologinės įrangos kainą.

Modeliavo iš nebrangių elementų

Specifinių žinių neturinčiam žmogui į lagaminą sutalpinama sistema gali pasirodyti neįprastai: daug laidų, dėžučių, jutiklių ir kitų detalių. Krovinio svorio imitacijai naudojami prekybiniai svarsčiai ar netgi mobilusis telefonas. Studentai paaiškina, kad tai tik prototipas, vežti ir montuoti sistemą į sandėlį dar per anksti. „Sistemą testuojame, bandome labiau išsiaiškinti jos galimybes“, – sako studentas E. Voveris, kuris viliasi prototipą išvystyti iki parduodamo produkto.

Studentai pasakoja, kad prototipui gaminti naudojo palyginti nebrangius automatikos ir elektronikos elementus bei atviro kodo programinę įrangą. Tam, kad būtų įdiegtos funkcijos, reikėjo parinkti tinkamą techninę įrangą ir ją susieti programiškai. Pagrindine valdymo platforma pasirinktas mikrokompiuteris.

Studentų darbui vadovavęs ir juos konsultavęs Kauno kolegijos dėstytojas Danielius Adomaitis pabrėžia, kad šiuo atveju visa informacija siunčiama į sistemai priklausantį serverį, kuriame esančioje duomenų bazėje yra fiksuojamas įdėtų prekių ar žaliavų svoris, momentinis vaizdas ir laikas, kada konkreti prekė buvo įdėta į stelaže esančią lentyną.

Modeliuodami konceptualų modelį, studentai siekė užtikrinti nepertraukiamus duomenų mainus tarp sistemoje esančių modulių, todėl čia taikomas mišrus bevielio ir laidinio tinklo modelis. Kūrėjų teigimu, šis sprendimas, esant poreikiui, leidžia tinklu perduoti didelius duomenų srautus ir įjungti didelio pralaidumo reikalaujančius įrenginius, pavyzdžiui, vaizdo kameras.

Padėtų spręsti tipines problemas

Pasak studentų, įdiegus sistemą į sandėlį, valdytojams realiu laiku taptų prieinamas automatizuotas informacijos srautas apie stelažuose sukrautų prekių svorį, būklę, pakrovimo ir iškrovimo laiką ir kiti svarbūs duomenys. Tai sandėlio valdytojams padėtų spręsti atsargų valdymo, saugos problemas ir padėtų užtikrinti tinkamas krovinių laikymo sąlygas. Informacija būtų prieinama naudojant mobiliuosius įrenginius.

„Informacinė sistema leistų atlikus operaciją išvengti terminalinės eilutės suvedimo, kitaip sakant, rankinio darbo. Pavyzdžiui, pakitęs prekių svoris lentynose ar jų išvaizda būtų užfiksuota automatiškai“, – pasakoja studentas M.Sakalauskas, pabrėžiantis, kad tokiu būdu galima sutaupyti darbuotojų laiko.

Pateiktas sprendimas yra patrauklus ekonominiu aspektu ir gali būti savo funkcionalumu plečiamas iki atitinkamą užsakovą tenkinančių sąlygų.

D. Adomaitis įžvelgia dar vieną pranašumą: sistema leidžia realiu laiku fiksuoti sandėliuojant atsiradusį broką – šiuo metu tik išorinius pakuotės pažeidimus. „Kartais defektų realiai negali ar nenori pastebėti patys sandėlių darbuotojai. Tai padeda nustatyti sistemoje įdiegti komponentai, kuriuos pagal vartotojo pageidavimus ir valdomo proceso poreikius galima keisti ir integruoti į bendrą tinklinę sistemos struktūrą. Priklausomai nuo reikalingo fiksuoti svorio reikšmių ir vaizdo aiškumo, parenkami ir integruojami sistemoje komponentai gali išpildyti net reikliausių užsakovų poreikius.“

D. Adomaitis pastebi: dauguma šiuo metu verslą pradedančių ar neseniai susikūrusių smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių, vykdančių verslą logistikos srityje, nėra pajėgios skirti didesnių investicijų savo sandėliuose saugomoms atsargoms valdyti ir įsigyti rinkoje šiuo metu siūlomas verslo valdymo sistemas. „Pateiktas sprendimas yra patrauklus ekonominiu aspektu ir gali būti savo funkcionalumu plečiamas iki atitinkamą užsakovą tenkinančių sąlygų. Atsižvelgiant į integruojamų jutiklių įkainius, sistemos kaina gali svyruoti, bet ji vis tiek daug mažesnė – net iki dešimčių kartų, lyginant su rinkoje siūlomais analogais.“

Naujovės tiesiog būtinos

Pasak verslo konsultanto, Kauno kolegijos dėstytojo dr. Giedriaus Romeikos, tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) tyrimo duomenimis, viena iš didžiausių Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriaus problemų yra žemesnis už ES vidurkį veiklos produktyvumas, kuris, anot ekspertų, pirmiausia atsiranda dėl pernelyg prasto inovacijų taikymo. „Šioms išvadoms pritaria ir Europos Komisija, savo rekomendacijose Lietuvai išskyrusi būtinybę didinti produktyvumą, pasitelkiant naujas technologijas ir inovacijas. Šiame kontekste studentų veikla ir idėjos atrodo ypač aktualiai ir pačiu laiku“, – teigia G.Romeika.

„Lietuva dažnai pozicionuoja save kaip tranzito ir su tuo susijusių paslaugų šalį. Mūsų buvimas ES suteikia galimybes išnaudoti logistikos paslaugų poreikio potencialą. Tai vienodai gali padaryti tiek vietinis, tiek ir visos ES verslas. Dėl stiprėjančios konkurencijos smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams ypač aktualu išnaudoti jiems būdingas lankstumo, operatyvumo savybes. Joms sustiprinti ir išryškinti būtinos inovacijos. O naujovių kūrimas ir įgyvendinimas praktiškai neįmanomas be inžinerijos mokslų atstovų.“

Su studentais dirbantys Kauno kolegijos dėstytojai pabrėžia, kad naujovės tuščioje vietoje neatsiranda – tam būtinos reikiamos sąlygos. Štai logistinę sistemą kūrę studentai dirbo Kauno kolegijos „Roboklube“ – inžinerijos laboratorijoje, kuri vienija bendraminčius. Joje informatikos katedros automatinio valdymo ir infotronikos studijų programose studijuojantys studentai vykdo praktines veiklas: yra supažindinami su elektronikos komponentais, įgauna litavimo įgūdžių, projektuoja, konstruoja, programuoja.

„Čia studentai daug valandų praleido ne tik konstruodami techninį sistemos prototipą, bet ir kurdami specifinį programinį kodą, dėl kurio ir išvystomas gana aukštas sistemos funkcionalumas bei valdymo patogumas“, – studentų darbu džiaugiasi D. Adomaitis ir pabrėžia kolegos Igorio Šajevo pagalbą. Dėstytojai džiaugiasi, kad daugelis šioje laboratorijoje sukurtų panašių studentų projektų turi realų pritaikymą, o to iš jaunųjų kūrėjų labiausiai tikisi potencialūs klientai.