Miškuose jau prasidėjo sulos leidimo metas. Tačiau specialistai perspėja, kad sulos mėgėjai laikytųsi tam tikrų taisyklių, nes pažeidėjams gresia baudos.

Dažniausiai sula leidžiama iš klevų ir beržų. Kartais ji leidžiama iš uosių ir ąžuolų, tačiau tokia sula vartojama kaip vaistai. Be to, galima išleisti tik itin nedidelius kiekius šių medžių syvų.

„Kur kas saldesnė yra klevų sula, tačiau gausiau leidžiama beržų sula. Tai nekenkia medžiui, tačiau reikia nepalikti atviros žaizdos. Prisileidus sulos, būtina padaryti kamštį ir užkimšti pragręžtą skylę“, – aiškino Klaipėdos universiteto botanikos sodo direktorė Ona Rūta Žadeikienė.

Beržų suloje yra gausu vitaminų ir mineralų, gėrimas sustiprina po žiemos nusilpusį organizmą.

Dažniausiai sula leidžiama iš beržų, nes iš jų bėga ilgesnį laiką ir gausiau. Iš klevų sula leidžiama anksčiau ir trumpesnį laiką.

„Sula leidžiama tik iš brandžių, 20 metų ir vyresnių medžių. Ji neleidžiama iš silpnų, ligotų lapuočių“, – teigė O.R.Žadeikienė.

Sula leidžiama pragręžus skylę medžio kamiene ne aukščiau kaip metro atstumu nuo žemės. Į skylę dažniausiai kalamas medinis lovelis, o po anga – sulenktas lovelis iš skardos.

Jei sula leidžiama ne privačioje valdoje, būtina laikytis kelių taisyklių, nes kitaip gali grėsti bauda nuo 100 iki 200 litų.

Valstybiniuose miškuose leidžiama leisti sulą iš medžių, kurie bus nukirsti per artimiausius penkerius metus. Tokiuose medynuose galima leisti sulą iš medžių, kurių kamieno skersmuo yra platesnis nei 20 cm. Jei medžiai bus kertami po metų, galima leisti ir iš plonesnių.

Leidžiant sulą privačioje valdoje, jokie ribojimai netaikomi.

Sakoma, kad saikingai sulą iš to paties medžio galima leisti kasmet be pertraukų. Kai kada iš vieno beržo prileidžiama iki 100 l sulčių.