„Aura 32“ programoje pasaulinės šokio žvaigždės, tokios kaip šiuolaikinio šokio trupė „Kibbutz“ (Izraelis), šokio trupė „Akram Khan“  (Didžioji Britanija), choreografų Jasmin Vardimon (Didžioji Britanija), Beno J. Riepe'ės (Vokietija) ir kitų darbai. Kalbamės su festivalio įkūrėja choreografe Birute Letukaite ir klausiame, kodėl kiekvienam save ugdančiam ir akiratį plečiančiam žmogui verta leistis į dialogą su pripažintais meno kūriniais.

– Pradėkime nuo svarbiausio: ko nevalia šiemet praleisti festivalyje „Aura 32“?

– Festivalio žvaigždės šiemet yra net kelios: kompanija „Kibbutz“ – viena žinomiausių šiuolaikinio Izraelio šokio trupių. Tai fiziškai aktyvus teatras, įspūdingas apšvietimas, aukščiausią kokybę demonstruojantys šokėjai. Naujas spektaklis „Prieglobstis“ nagrinėja egzistencinę namų paieškos temą, kas dabar vyksta visai šalia mūsų: žmonės, siekdami saugumo, migruoja traukdamiesi nuo konfliktų, karų. Ši kompanija be sustojimo gastroliuoja po pasaulį ir šoka didžiausiuose festivaliuose, žymiausių teatrų scenose, todėl festivalis „Aura 32“ yra reta galimybė pamatyti jų pasirodymą Lietuvoje. Beje, jie taip pat surengs ir šokio dirbtuves profesionaliems šokėjams, kurių metu atsirinks šokėjus į kiekvieną vasarą Izraelyje vykstančią stovyklą.

Šokio trupė „Akram Khan“ yra viena iš pamatinių šokio pasaulyje. Akramas Khanas – indų kilmės šokėjas ir choreografas, jau ilgus metus gyvenantis ir kuriantis Londone, sukūręs vieną romantiškiausių visų laikų baletų „Žizel“ Anglų nacionaliniame balete. Tai drąsus, mėgstantis riziką, meniškai apipavidalintas teatras, kuriame jaučiami indų klasikinio šokio elementai. Nuostabu, kad geriausio Azijos šokėjo titulą pelnęs filipinietis Jasperas Narvaezas po trejų metų darbo „Auros“ teatre pasirašė sutartį šokti šioje prestižinėje kompanijoje. Į Kauną jis sugrįžta su spektakliu „Pergudraujant velnią“.

Žvaigždės: tarp šiųmečių festivalio svečių – „Akram Khan“ ir „Kibbutz“ šokio trupės. / Organizatorių nuotr.

Šiemet mažieji festivalio žiūrovai pamatys jau antrą kartą festivalyje viešinčios žymios choreografės, trupės „Kibbutz“ buvusios šokėjos Jasmin Vardimon virtualųjį spektaklį „Alisa stebuklų šalyje“. Tai nesenstanti pasakos adaptacija publikai nuo septynerių metų: užsidėję virtualios realybės akinius, žiūrovai panirs į visas jusles žadinančią kelionę. Na, o šokio praktikai festivalio metu turės galimybę mokytis šios choreografės išskirtinės technikos judesio dirbtuvėse.

– Festivalio atidarymas šiemet orientuotas ne tik į šokio, bet ir į muzikos publiką. Kokią staigmeną paruošė Lietuvoje jau ne kartą viešintis vokiečių choreografas B.J.Riepe'ė?

– Spalio 12-ąją iškilmingame festivalio atidaryme laukiame ne tik šokio gerbėjų, bet ir visos meno ir kultūros publikos. Vakaro pradžioje staigmena – menininkų poros šokėjos Sakurako ir jos vyro kompozitoriaus Philo Vono dueto pasirodymas. Jų sukurta paslaptinga atmosfera tęsis „Romuvos“ scenoje, kur įsikurs dvylika vaidinančių „Pradžios“ muzikantų, kuriems choreografiją kūrė žinoma šiuolaikinio šokio figūra vokietis B.J.Riepe'ė. Pernai jis sukūrė „Aurai“ spektaklį „Meilės erdvė“. Galėtume jį vadinti fatališku maištininku, nes kiekvienas jo darbas yra netikėtas. Vokiečių šokio scenoje B.J.Riepe'ė yra išskirtinis, kiekvieną kartą vis atrandantis kitus būdus prabilti apie rūpimas temas, neįprastai panaudoti erdves. Keistais kostiumais pasidabinę muzikantai nukels žiūrovus į fantasmagorišką nepažįstamą pasaulį, kuriame muzikuos, judės, kalbės skirtingomis pasaulio kalbomis apie tai, kas aktualu šiandien: klimato kaitą, pandemiją, karą, krizes. Pasirodymas sukurtas remiantis kompozitoriaus Ludwigo van Beethoveno Devintąja simfonija, kartu skambės ir šiuolaikinės islandų kompozitorės Báros Gísladóttir kūryba. Taigi festivalio pradžioje tikimės vizualaus ir muzikalaus reginio, kurio formatas kiek netikėtas šokio festivaliui. Tai bus tikras malonumas klasikinės, rimtosios šiuolaikinės muzikos gerbėjams.

Spektaklis „Letmec_natur“ galėtų gauti šių metų festivalio akibrokšto titulą: tai interaktyvus spektaklis, kuriame tiek šokėjai, tiek žiūrovai ir net aptarnaujantis personalas yra nuogi.

– Ar šiemet siūlote alternatyvas ieškantiems netikėtų formatų, ar šokio neįprastose erdvėse?

– Vengrės Mártos Ladjánszki spektaklis „Letmec_natur“ galėtų gauti šių metų festivalio akibrokšto titulą: tai interaktyvus spektaklis, kuriame tiek šokėjai, tiek žiūrovai ir net aptarnaujantis personalas yra nuogi. Kai susitikdavau su kūrėja, ji vis siūlydavo „Auros“ festivalyje pristatyti šį darbą, tačiau aš protestuodavau, sakydavau, kad Kaune tikrai neatsiras tokių drąsuolių nusirengti. Tačiau dabartinė situacija tokia, kad bilietai į šį spektaklį buvo iškart iššluoti. Ypač džiūgauja nudistų bendruomenė! Be abejo, spektaklis turi savo filosofiją – jis kvestionuoja nuogumo scenoje ir už jos ribų temą, yra paremtas įsitraukimu, atkreipia dėmesį į natūralaus kūno grožį.

Su spektaklio „Schiele“ choreografu ir atlikėju Ferencu Feheriu esame seni pažįstami – jis jau du kartus šoko Kaune, o 2013 m. „Aurai“ pastatė spektaklį „1863“, įkvėptą istorinio sukilimo. Visi jo darbai nuostabūs, Ferencas transliuoja labai daug kitoniškumo, gylio, geba darniai sujungti šiuolaikinį ir fizinį šokį. Naujausias jo solo darbas inspiruotas austrų menininko Egono Schiele'ės paveikslo. Į Kauno dramos teatro sceną Ferencas įžengs nuogas, tarsi išniręs iš dailininko tapyto portreto.

Mūsų teatro tarptautinė trupė kvies į šokį netradicinėje erdvėje pavadinimu „Kitas klausimas“. Tai ciklo „Modernizmo ikonos“, kuriamo su kauniečių iniciatyva „Ekskursas“, dalis, šįkart organizuojama Kauno savivaldybės pastate. Gidas pasakos apie pastato architektūrą, o humoro ir ironijos nestokojančiuose šokėjų veiksmuose, judesiuose, gestuose ir elgesio modeliuose lengvai atpažinsite valdininkų ir biurokratų elgsenos klišes. Verta priminti, kad vietų skaičius į šokio ekskursiją labai ribotas.

– Festivalyje debiutuoja ir Kauno šokio teatro „Aura“ repertuaro naujienos. Ar bus tęsiama tradicija pristatyti jūsų sukurto spektaklio premjerą?

– Visus kviečiame į naujausią „Auros“ premjerą „(M)eilės (m)eilėse“, inspiruotą Berlyne gyvenančios lietuvių poetės ir dailininkės Aldonos Gustas kūrybos. A.Gustas nepaprastai įdomi asmenybė, gyvas Berlyno bohemos liudijimas, apie ją šią žiemą bus ir filmas. „Auros“ šokėjai kūnu perteiks jos išraiškingo gyvenimo linijų fragmentus, kūrybos vizijas, jausmus ir emocijas, o viską sujungs gyvai charizmatiškų muzikantų atliekamos kompozicijos. Tai pirmas mūsų bendras projektas su naujų idėjų orkestru „Niko“, vadovaujamu Gedimino Gelgoto, kuriame matysite grojančius ir judančius muzikantus bei dainuojantį dirigentą. Tai jautrus ir muzikalus spektaklis visiems, norintiems iš arti pažvelgti į talentingos moters sielos gelmes.

Tęstinumas: kaip ir kasmet, B.Letukaitės vadovaujamas festivalis „Aura“ suteiks galimybę išvysti įspūdingų šiuolaikinio šokio meistrų darbų. / R. Ščerbausko nuotr.

– Iki festivalio liko jau visai nedaug – ką galima pasiūlyti nekantriausiems festivalio žiūrovams?

– Jau spalio 5 d. 18.30 val. „Romuvoje“ organizuojame renginį „Aura 32 iš arčiau“. Teatro fojė ant sienų rasite eksponuojamas videoprojekcijas, kuriose bus pristatomos ir komentuojamos festivalyje dalyvaujančios trupės. Festivalio organizatorių komanda atsakys į klausimus, rekomenduos spektaklius, taip pat vaišins skanėstais, bus galimybė įsigyti bilietų. Antroje renginio dalyje kviesime į salę, kur bus parodyta ištrauka iš šokio spektaklio „Sprendimas“, išvysite įspūdingus Nyderlandų menininkės Gudos Koster kostiumus, išgirsite gyvai muzikuojančius nuostabaus balso dainininką Ilją Guną iš grupės „Royce“ ir veržlų kompozitorių Antaną Jasenką.