- Simona Klebavičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Festivalis „ConTempo“ pristatė tris lietuvių menininkų premjerinius pasirodymus, tarp kurių – Kauno šiuolaikinio šokio trupės „Nuepiko“ kūrinys „4 Viktorai“. Spektaklis rodytas du kartus – liepos 30 d. Domeikavos laisvalaikio salėje ir rugpjūčio 3 d. Garliavos sporto ir kultūros centre. Atlikėjai Adrianas Carlo Bibiano, Andrius Stakelė, Džiugas Kunsmanas ir Marius Pinigis žaismingai perteikė Olimpinių žaidynių dvasią šokio, cirko elementais, įvairiausių sporto šakų interpretacijomis.
Spektaklis vyko uždaroje patalpoje – salėje, į kurią įbėga keturi šokėjai, bendromis jėgomis užklijuoja joje atsilupusį linoleumą ir užkelia geltonus šortukus į viršų. Toliau, žvelgiant per vis kitokios sporto šakos prizmę, bandoma perteikti atmosferą, kuri yra būdinga visoms varžyboms. Skleidžiasi plaukimo, imtynių, lengvosios atletikos elementai. Plaukimo motyvas ypač dažnas – jis naudojamas pereiti iš vienos scenos į kitą.
Nuo pat pradžios galima jausti, kad 4 Viktorai varžosi vienas su kitu. Vienu momentu konkurencija tampa tokia intensyvi, kad jie pradeda peštis ir lipti vienas kitam per galvas, regis, ir pats šokis tampa nebekontroliuojamas. Tačiau po šios scenos konkurencija neišblėsta. Sportininkai ir toliau rungiasi tarpusavyje, kiekvienas nori būti nugalėtoju, salėje aidi jų sunkus kvėpavimas. Galiausiai, pasigirdus dainai „Chariots of Fire“, jie apsikabina ir linksmai bėga aplink salę, kviesdami žiūrovus dainuoti kartu. Įtampa nuslūgsta ir lieka tik saldi, džiugi akimirka, kuria dalijamasi su žiūrovais.
Keturi sportininkai tais pačiais vardais išgyvena ir tas pačias sudėtingas, sunkias treniruotes ir dietas, kurios nebūdingos eiliniam žmogui. Tai galima įžvelgti scenose, kuriose atlikėjai sinchronizuotai šoka lyg apšildami prieš sunkią treniruotę, arba tose, kuriose dėmesys fokusuojamas į olimpiečių maistą. Tai galima suprasti ir iš Andriaus Stakelės kurto garso takelio – jame skamba receptas, kaip pagaminti vištieną, kuri turėtų užtektinai kalorijų.
Olimpinės žaidynės antikoje buvo svarbi sporto šventė, kuri subūrė visus to meto žmones į Olimpiją – žaidynių šventovę. Žaidynės ruoštos Dzeuso garbei ir neatskiriamos nuo žmonių religinio gyvenimo, vėliau, įsiviešpataujant krikščionybei, dėl pagoniškų sąsajų jas rengti uždraudė senovės Romos imperatorius Teodosijus I Didysis. Olimpiada atgimė XIX a., kai prancūzų aukštuomenė ėmė domėtis antikine veikla. Šiais laikais – tai vieta, kur susirenka sportininkai iš viso pasaulio, kur išnyksta religiniai, politiniai skirtumai, bet kokia diskriminacija ir susitelkiama vien į sportą. Nors kartkartėmis išvystame antraštes apie sportininką, galimai vartojantį dopingą arba nepakeliamą emocinį krūvį. Šokėjai pasirodyme perteikė tai, ką patiria šių dienų sportininkai. Ir ne vien jie. Bet kada galime susirungti su kolegomis ar draugais dėl menkiausios priežasties vien tam, kad būtume geriausi. Pamirštame, kad visi galime būti nugalėtojai.
„4 Viktorai“ puikiai perteikia nuotaiką, kuri juntama prieš bet kurias sporto varžybas – konkurenciją, įtampą, alinančių treniruočių svarbą. Kartu primena, kad tai jaučia ne vien sportininkai, bet ir kiekvienas mūsų siekdamas pergalės. Žiūrovai įdėmiai stebėjo šokėjus, išradingą ir originalų jų pasirodymą. Vis dėlto vietomis stigo sinchronijos, kai ne visada visiems pavykdavo judėti tuo pačiu metu ta pačia kryptimi. Norėjosi pasirodymą išvysti atviroje erdvėje – stadione, kuriame, mano manymu, labiau atsiskleistų kūrinio idėja.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos etnografijos muziejus – 50 metų atviras lankytojams: kviečia kartu paminėti jubiliejų
Lietuvos etnografijos muziejus (LEM) įkurtas 1966 m., o lankytojams oficialiai atidarytas 1974 m. birželį. Šiemet sukanka 50 metų, kaip muziejus yra atviras lankytojams. Birželio 30 d. 11 val. muziejus kviečia kartu paminėti šią jubilieji...
-
Pažaislio muzikos festivalyje – premjeros ir atradimai
Paskutinę birželio savaitę Pažaislio muzikos festivalis pakvies publiką į tris išskirtinius koncertus, o du iš jų vyks pagrindinėje festivalio erdvėje – paslaptinga aura alsuojančiame Pažaislio vienuolyno kiemelyje. ...
-
Unikalios vietos Kaune atidarymas – ant stogo terasos gros L. Somovas5
Jau greitai Kaune bus atverta pirmoji tokia laisvalaikio erdvė, įkurta ant „Volfas Engelman“ bravoro stogo – „Panorama Skybar“. Birželio 28 d. šioje vietoje, žvelgiant į įspūdingus miesto panoraminius vaizdus, pirm...
-
Jaunuosius keramikus įkvėpė „Kauno dienos“ antraštės3
Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos skulptūros ir keramikos mokytojai kartu su savo 5–12 klasių mokiniais tęsia tradiciją – kasmet kuria molinius dirbinius, kuriems impulsą suteikia įvairios laikraščio „Kauno diena“...
-
100-mečio šventė Kaune: esmė – ugdyti tautos vienybės dvasią14
Prieš 100-metį Kaune buvo surengta pirmoji Dainų šventė. Jos organizatoriams teko rūpintis net šienu. Dabar rūpesčiai – kitokie. Tačiau esmė ta pati – ugdyti tautos vienybės dvasią. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone birželio 24–30 d.
Birželio 27 d. Garliavos kaimynystės parkas: 19 val. – vasaros renginių ciklo „Skambantis parkas“ penki koncertai. Atlikėjai ir programa derinami. Birželio 28 d. Parkas prie Ramučių kultūros centro: 18.30 val. – Roko kult...
-
Geto gyvenimą išliejo akvarele27
Parodoje Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune – geto gyvenimas, geto žmonės ir keturių visa tai dokumentavusių menininkų darbai, kuriuos būtina pamatyti. ...
-
Kamerinės muzikos kursuose – pamokos ir bendrystė
Birželio 25–30 dienomis Kauno kunigų seminarijoje jau penktą kartą įvyks Tarptautiniai Juozo Naujalio kamerinės muzikos kursai, kuriuos organizuoja Kamerinės muzikos rėmimo fondas ir Kauno J. Naujalio muzikos gimnazija. Kursuose dalyvaus 30 jaun...
-
Nuo Dainų šventės iki miesto gimtadienio – kaip masiniai susibūrimai formuoja mūsų pilietiškumą?
Šiemet minime Dainų šventės šimtmetį. Šis ilgą istoriją turintis tradicinio tautinio meno festivalis ne vienam lietuviui žadina patriotiškus jausmus ir pasididžiavimą savo šalimi. Kokias transformacijas i&scaro...
-
Šimtas metų emocijų, bendrumo, šokių ir dainų4
Šiais metais minime Lietuvos dainų šventės šimtmetį. Šių dienų Lietuvos ir pasaulio įvykių fone tai nebus tiesiog apvalaus jubiliejaus, išsiskiriančio renginių gausa, paminėjimas. Tai galimybė prisiminti ir primint...