Istorikas: universitetą įkurti spaudė studentija

700 puslapių apie šešerius tarpukario metus. Tiek po archyvus išsibarsčiusių istorinių dokumentų surinko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas Kęstutis Raškauskas į leidinį „Lietuvos universiteto tapsmas (1916–1922 m.)“, liudijantį nelengvą Lietuvos universiteto kūrimo kelią, pirmuosius jo žingsnius, tarpukario studentų mokslo ir gyvenimo Kaune akimirkas.

Prakalbino asmenybes

Prieš 100 metų, 1922 m. vasario 16 d., Kaune iškilmingai atidarytas Lietuvos universitetas buvo pirmoji lietuviška aukštoji mokykla nepriklausomoje Lietuvoje, užauginusi šiuolaikinius Vilniaus, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetus. Universiteto ištakos ir veiklos pradžia buvo iki šiol tyrinėtos, bet trūko plačiai paplitusių šaltinių apie šį procesą sąvado, tad istorikas K.Raškauskas užsibrėžė surinkti dokumentus, parodančius nenutrūkstamą lietuviškojo universiteto tapsmo procesą.

„Siekiau kuo plačiau aprašyti universiteto tapsmą ir užkabinti įvairius įvykių kontekstus. Norėjosi parodyti, koks tas procesas buvo sudėtingas, kiek daug veikėjų buvo įtraukta: įvairios valdžios institucijos, visuomenės grupės, atskiri žmonės, lietuvių išeivija, Katalikų bažnyčia, ir kaip visi jie persipynė. Universiteto kūrimas nebuvo taikus – jis buvo konkurencinis, kartais netgi konfliktinis. Būta susidūrimų, labai daug emocijų, kurios ryškiausiai išsiliejo Seime“, – sako K.Raškauskas.

Norėdamas tai perteikti, istorikas į rinkinį sudėjo ne tik istorinius archyvus, bet ir ištraukas iš tarpukario spaudos, Seimo posėdžių protokolų, universitetą kūrusių asmenybių autobiografijų.

Knygoje prakalbinti veikėjai apie universiteto kūrimą pasakoja savo žodžiais ir tuo metu dar tik besiformuojančia lietuvių kalba. „Man buvo svarbu, kaip žmogus pats pasako: jo paties žodis, jo minčių eiga. Kai kurie iš jų, būdami lietuviais, dar tik mokėsi lietuviškai, todėl rašė mums dabar keista kalba. Pavyzdžiui, tokie terminai, kurie mums jau yra įprasti, kaip „universitetas“ ar „fakultetas“, tuo metu buvo vadinami „universitas“ ir „fakultas“. Tai buvo visuotinai vartojami žodžiai, kurie pakeisti tik 1922 m. Jono Jablonskio siūlymu“, – teigė K.Raškauskas.

Informacijos ieškojo ir spaudoje

Istorinių dokumentų rinkinys pradedamas fragmentiškomis žinutėmis apie lietuvių politinio elito ryžtą steigti lietuvišką universitetą Vilniuje 1916 m. ir baigiamas 1922 m. vasaros pasiruošimais sutikti pirmuosius mokslo metus įkurtame Lietuvos universitete Kaune. Pasak VDU istoriko, darbas surinkti šio laikotarpio dokumentus nebuvo itin paprastas ir užtruko daugiau nei trejus metus.

J. Petronio nuotr.

„Problema, kad tarpukario biurokratai nebuvo tinkamai sutvarkę dokumentų. Įsteigę universitetą jie neskyrė daug dėmesio išsiaiškinti, kaip jie iki to atėjo, todėl dokumentai buvo pasklidę plačiai arba tuo metu jau dingę. Vėliau, kai jau buvo suteptas biurokratinis mechanizmas, jie saugojo iš esmės viską. Dėl to tyrinėti vėlesnį laikotarpį yra žymiai paprasčiau, ten jau viskas yra palyginti aišku“, – K.Raškauskas trūkstamą informaciją rekonstravo iš spaudos, kurioje buvo skelbiami įvairūs nutarimai. Svarbus šaltinis buvo išeivijos spauda, nes parama besisteigiančiam universitetui keliavo ir iš užsienio.

„Kalbant apie universiteto pirmtaką – Aukštuosius kursus, – visuomenės pritarimas buvo lemiamas jų įsteigimui. Valdžia į tai investavo labai mažai. 1919–1920 m. Lietuvoje vyko karas, didžiulės pinigų sumos buvo skiriamos kariuomenei. Todėl nebuvo nė kalbos apie tai, kad galima kurti tokią brangią struktūrą kaip universitetas“, – pasakojo istorikas.

Valdžią spaudė studentai

Pasak jo, valdžia natūraliai linko idėjas apie universitetą stumti šalin, tačiau buvo labai didelis spaudimas iš apačios – mokslų ragavusių, bet jų nepabaigusių studentų: „Pirmiausia, tai buvo organizuota studentija, kurie per Pirmąjį pasaulinį karą nespėjo baigti studijų, daugiausia – Rusijos universitetuose, ir jiems reikėjo jas kažkaip užbaigti. Galimybės to padaryti Rusijoje nebebuvo, nes ten buvo chaosas, o išvažiuoti studijuoti į Vakarus irgi negalėjo, nes finansinės galimybės buvo labai menkos.“

Tikiuosi, kad tam, kuris yra smalsus: ar studentui, ar šiaip mokslą ir Kauną mėgstančiam žmogui, – tai bus net ir kažkokio skaitymo malonumas.

Anot dr. K.Raškausko, iš pradžių svarstyta finansuoti studijas užsienyje, tačiau iš karto tapo aišku, kad stipendijų mokėjimas yra ne tas kelias. „Absoliuti dauguma važiuodavo į Vokietiją, kuri pati buvo krizinėje situacijoje, ir vokiečių universitetuose požiūris į atvažiuojančius studentus buvo nekoks. Ypač į medikus – jiems, pavyzdžiui, buvo atsakomos medicininės praktikos, nes buvo didelis vokiečių studentų srautas.“

Tad didžioji dalis studentų, kurie įžengė į Lietuvos universitetą, buvo vyresni, studijų ragavę žmonės. „Studentijos spaudimas užbaigti mokslus Lietuvoje buvo labai stiprus. Jie argumentavo, kad šios valstybės statyba be išsilavinusių žmonių yra kreiva“, – teigė istorikas.

Studijos truko ir dešimt metų

Pirmieji studentai nuo šiuolaikinių skyrėsi ne tik amžiumi. Dauguma jų dirbdavo, todėl paskaitos vykdavo po pietų, kai baigdavosi darbas valstybinėse įstaigose.

„Vyravo vyresnė studentija, kurie jau dirbo valdžios struktūrose, bet tam, kad galėtų siekti karjeros, jiems reikėjo diplomo. Kai kurie stengėsi greičiau baigti, kad turėtų diplomą ir padėtų ant stalo darbdaviui. Tačiau kitai daliai, ypač iš provincijos, studijos tęsdavosi gana ilgai. Kartais studijos trukdavo net dešimtmetį. Priklausydavo, ar gali susimokėti mokestį ir ar yra galimybė gyventi Kaune“, – pasak dr. K. Raškausko, mokslas Lietuvos universitete buvo mokamas, tačiau buvo sukurta ir stipendijų sistema.

Iš mokyklų atėjusių studentų mokslo lygis buvo labai žemas – knygoje galima rasti ir dėstytojų skundų. „Studentų išsilavinimas buvo skurdus, nes jie atėjo iš karo metų mokyklos, kuri veikė tik teoriškai ir tik išrašė baigimo popierius. Atsidūrusiesiems universiteto auditorijose, ypač tiksliųjų mokslų, buvo labai sunku. Aišku, dalis dėstytojų irgi buvo kirviai, per daug nesivargino ar tiesiog nemokėjo nusileisti iki studentų lygio ir pradėti mokyti iš pagrindų. Čia buvo tam tikra kolizija“, – pasakojo istorikas.

Dėstė ir užsienio intelektualai

Knygoje „Lietuvos universiteto tapsmas (1916–1922 m.)“ pateikiamas ir išsamus Lietuvos universitetą kūrusių ir dėsčiusių asmenybių sąrašas. Tarp lietuviškų vardų galima rasti daugumą tarpukario Kauno intelektualaus elito – tuos, kuriuos galima išskaityti miesto gatvių pavadinimuose. Pasak VDU istoriko, tai natūralu – universitetas buvo prestižas ir stabilūs pinigai. Tačiau universiteto akademinėje bendruomenėje galima rasti ir ne vieną iš užsienio atvykusį profesorių.

„Buvo kviečiami profesionalai iš užsienio. Dalis – rusų profesūra, kuri be kūrybinių prošvaisčių gyveno sovietinėje Rusijoje ar emigracijoje Berlyne arba Prahoje ir ten stengėsi sudurti galą su galu. Kiti dėstytojai – universitetus neseniai baigę vokiečiai, šveicarai ar anglai, turintys kvalifikacijų, kurių universitetui trūko. Josephas Ehretas, Alfredas Erichas Sennas, Martinas Lingsas – tai buvo pirmieji jų karjeros žingsniai ir jiems čia buvo gerai, nes savo tėvynėse buvo sunku įsitvirtinti“, – pasak dr. K.Raškausko, išskirti kurias nors konkrečias asmenybes jis nesiryžtų, nes kiekvienas, prisidėjęs prie universiteto kūrimo, vertas paminėti.

Anot jo, knygoje pateikti dokumentai leidžia į tą pačią – Lietuvos universiteto – istoriją pažvelgti įvairiais aspektais ir kiekvienas gali iš rinkinio rinktis jam aktualią informaciją.

„Tikiuosi, kad tam, kuris yra smalsus: ar studentui, ar šiaip mokslą ir Kauną mėgstančiam žmogui, – tai bus net ir kažkokio skaitymo malonumas. Nes dar tikiu, kad yra tokių trenktų žmonių, kurie skaito tokias knygas. Nedaug jų yra, galima turbūt būtų surinkti į vieną nedidelę patalpą, bet, manau, yra“, – juokėsi istorikas.

1922 m. vasario 16 d. Kaune įvyko Lietuvos universiteto įsteigimo iškilmės, tad lygiai po 100 metų trys didieji Kauno universitetai kviečia prisiminti šią svarbią ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai datą, ir stebėti šventinį 100-mečio minėjimo koncertą vasario 16 d. 21 val. tiesiogiai per LRT televiziją ir portalą lrt.lt.

VDU šimtmetį pasitiks su bene 100 renginių ir visus 2022-uosius kvies į koncertus, parodas, konferencijas, kultūrinius renginius ir įvairias iniciatyvas. Renginiai nemokami ir atviri tiek universiteto bendruomenei, tiek plačiajai visuomenei. Daugiau informacijos ieškokite VDU svetainėje vdu.lt ir socialiniuose tinkluose. Glaustą Lietuvos universiteto istoriją, svarbiausius šių metų įvykius ir prieigą prie elektroninės Kęstučio Raškausko knygos „Lietuvos universiteto tapsmas (1916–1922 m.)“ rasite vdu.lt/lt/lietuvos-universitetui-100/.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių